Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Ištikimybė Krikšto sakramentui reiškia „taip“ gyvybės kultūrai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina jauną šeimą Nuotrauka iš „L’Osservatore Romano“

Krikštas šiandien yra didis „taip“ gyvybei, „taip“ Kristui, „taip“ tam, kuris įveikė mirtį“, – sakė Šventasis Tėvas

Popiežius Benediktas XVI vėl nustebino įspūdingu pamokslu, - šį kartą pasakytu be iš anksto parengto teksto, - kuriame karštai gynė gyvybės kultūrą. „Mūsų laikais mes turime sakyti „ne“ plačiai išsiplėtojusiai mirties kultūrai. Sakydami „ne“ šiai kultūrai mes kartu turime stiprinti gyvybės kultūrą“, - kalbėjo Šventasis Tėvas praėjusį sekmadienį, sausio 8 dieną, Viešpaties Krikšto šventės homilijoje, tose apeigose taip pat pakrikštydamas grupę italų naujagimių.

Apeigos, kuriose dalyvavo dešimties krikštijamų kūdikių – penkių berniukų ir penkių mergaičių – tėvai ir artimi giminaičiai, vyko Vatikano Siksto koplyčioje, žinomoje Mikelandželo „Paskutiniojo teismo“ freskomis. Tradiciją krikštyti naujagimius per Viešpaties Krikšto minėjimo šv. Mišias popiežius Jonas Paulius II buvo pradėjęs 1980 metais. Tačiau šiai liturgijai paskutinius dvejus metus jis jau nebegalėjo vadovauti dėl suprastėjusios sveikatos.

Homilijoje kalbėdamas apie krikšto prasmę, Benediktas XVI sakė, kad šiuo sakramentu vaikai „yra įvedami į draugų bendriją, kurioje jie niekada nebus apleisti nei gyvenime, nei mirtyje“. Ši draugiška kompanija iš tiesų yra Dievo šeima, kuri savyje turi Amžinybės pažadą. Būdamas tame pakrikštytųjų būryje žmogus jausis dvasiškai saugus ir globojamas, ugdomas ir guodžiamas net ir „kentėjimų dienomis ar kai atsidurs savo gyvenimo tamsiuosiuose slėniuose“. Popiežius taip pat pastebėjo, kad niekas nežino, „kas atsitiks mūsų planetai ar mūsų Europai po 50, 60 ar 70 metų“, tačiau vienintelis dalykas pakrikštytajam visada liks tikras – tai žinojimas, jog priklauso Dievo šeimai. O buvimas šioje šeimoje reiškia, kad niekada nebūsi vieniškas, reiškia, kad būsi tikroje draugystėje „su Tuo, kuris yra Gyvenimas“.

Tačiau buvimas pakrikštytųjų bendrijoje taip pat yra ir įpareigojantis, nes buvimas ištikimu savajam krikštui šiuolaikinio pasaulio kontekste reiškia sakymą „taip“ Kristui ir gyvybei bei „ne“ – blogiui ir mirčiai. Toji mirties kultūra, kurią privalu atmesti, yra „narkotikai, bėgimas nuo tikrovės iliuzijos bei netikra laimė, kuri išreiškiama melu, sukčiavimu, neteisingumu, panieka kitiems, solidarumui, atsakomybei vargšų ir kenčiančiųjų atžvilgiu“. Benediktas XVI teigė, kad ši mirties kultūra „yra išreiškiama ir seksualumu, kai siekiama vien tik malonumo be atsakomybės, kai žmogus tampa daiktu, nebe asmeniu, o tik vartojimo priemone“.

Šiam netikram laimės pažadui ir šiam „tariamam gyvenimui, kuris tikrovėje yra niekas daugiau, o tik mirties įrankis, šiai antikultūrai“ ir reikia pasipriešinti, ko reikalauja kūdikystėje priimtas Krikšto sakramentas. „Krikštas šiandien yra didis „taip“ gyvybei, „taip“ Kristui, „taip“ tam, kuris įveikė mirtį“. Šventasis Tėvas aiškino, kad pirmieji krikščionys savo ištikimybę Krikšto sakramentui įrodė kentėjimais senovės pagoniškoje Romos imperijoje, Koliziejuje, kur jie turėjo dalyvauti „mirties spektakliuose“, kupinuose žiaurumo ir prievartos, ir kur „žmonės buvo deginami gyvi lyg fakelai“.

Popiežius Benediktas XVI taip pat sakė, kad gyvybės kultūros bruožai visiškai išreikšti dešimtyje Dievo įsakymų, Dekaloge, kurie „yra ne draudimai, bet gyvenimo vizija“. Jis akcentavo ketvirtąjį įsakymą - „taip“ šeimai, penktąjį įsakymą - „taip“ gyvybei, šeštąjį įsakymą - „taip“ atsakingai meilei, septintąjį įsakymą - „taip“ solidarumui, socialinei atsakomybei ir teisingumui, aštuntąjį įsakymą - „taip“ tiesai, devintąjį ir dešimtąjį įsakymus - „taip“ kitų pagarbai ir tam, kas jiems priklauso. Taigi Dekalogo reikalavimų prisilaikymas, buvimas bendrystėje su Kristumi reiškia konkretų ir praktinį gyvybės kultūros formavimą.

Po šv. Mišių tradiciniame šventadienio susitikime su maldininkais Šv. Petro aikštėje vėl kalbėdamas apie Krikšto sakramento prasmę, Šventasis Tėvas priminė, kad šią kūdikystėje gautą dovaną subrendę katalikai turi priimti „laisvai ir atsakingai“, tai patvirtindami kasdieniu tikėjimo gyvenimu ir Evangelijos liudijimu.

© 2006 „XXI amžius“