Pirmasis puslapis
Darbai
Fotografija
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Ir šiandien stotų ginti laisvės

Aktyviausi Sausio 13-osios minėjimo dalyviai – Kauno moksleiviai Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Lietuvos žmonės deramai paminėjo tragišką Sausio 13-ąją – mūsų Laisvės gynėjų ir Laisvės pergalės dieną. Kaip ir dera, pagrindinės minėjimo iškilmės ir kiti renginiai vyko Vilniuje. Šios dienos išvakarėse daugybė žmonių, kaip ir prieš penkiolika metų, degino laužus Nepriklausomybės aikštėje, o Mažvydo bibliotekos laiptus, nepaisant šalto lietaus ir darganos, apgulė šimtai žmonių. Kaip pažymėjo ne vienas šių renginių dalyvis, žmonės atėjo ne tik pagerbti žuvusiųjų Sausio 13-ąją, bet ir todėl, kad jie išsiilgo tiesos sakymo. Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Seimo narys Rytas Kupčinskas pasakė, jog Sąjūdis privalo atgimti, atgauti turėtą drąsą ir sakyti tiesą apie dabartinę Lietuvos valdžią, jos rietenas, parlamento štampuojamas įstatymų pataisas ir pataisėles, kad tik būtų daugiau įstatymų skylių, pro kurias į valdžios atstovų kišenes byrėtų pinigai.

Tebūna Lietuva iškilios istorijos ir tvirtos dvasios valstybė

Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus dėkojo visiems, kurie Sausio 13-ąją neliko abejingi Ričardo Šaknio nuotrauka

Lietuva mini penkioliktąsias lemtingų įvykių metines. Tada, 1991-ųjų pradžioje, išgyvenome vieną tragiškiausių ir kartu vieną didingiausių savo istorijos įvykių. Tada sutapo žmogaus ir tautos valia, mirtina grėsmė ir drąsa aukotis. Todėl istorikai Sausio 13-ąją pelnytai mini šalia Vasario 16-osios,  Kovo 11-osios ar Birželio 14-osios – pamatinių Lietuvos istorijos datų.

Iššūkiai ir akibrokštai

Petras KATINAS

Jeigu nesėdi už grotų, o dar labiau prokurorų ir teisėjų esi paskelbtas nekaltas tarsi naujagimis, gali daryti ką tik užsimanai – tokia nuostata ir vadovaujasi valdančiosios daugumos ministrai ir kiti aukšti valdininkai. O toną tokiai pažiūrai davė pas Premjeras, kai iškilo klausimas dėl jo dabartinei žmonai priklausančio pervadinto „Draugystės“ viešbučio privatizavimo teisėtumo ir skaidrumo. Kaip ir buvo tikėtasi, sostinės prokuratūra, neva atlikusi tyrimą, nustatė, kad nei būdamas Prezidentu, nei vėliau A.Brazauskas nesikišo į šį reikalą, nors kai kurie liudytojai, pavyzdžiui, buvęs ekonomikos ministras J.Veselka, teigia visai kitaip.

Parlamento kokybė

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Nepriklausomybės Akto signataro, Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio kalba iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti

Tada, prieš 15 metų, čia buvo parlamentas, kuris neatsiribojo nuo žmonių, ir žmonės jį gynė. Posėdžiai būdavo transliuojami ištisai radijo bangomis, kai kada juos transliavo ir televizijos, žurnalistai buvo visur – mūsiškiai ir užsieniečiai, – o mes norėjom, kad jų būtų kuo daugiau. Visai kita kultūra, niekam nebūtų atėję į galvą pavadinti žurnalistą „tūpu“. Darydavau Lietuvos ir tarptautinių mus liečiančių dalykų, tad esamos padėties apžvalgas dažniau negu kartą per metus ir tikrai norėdavau, kad mūsų žmonės gautų kartu žinias ir padrąsinantį arba instruktuojantį, perspėjantį požiūrį. Valstybė buvo bendras reikalas.