Atnaujintas 2006 vasario 10 d.
Nr.12
(1412)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pasmerkė pranašo Mahometo karikatūras publikavusią žiniasklaidą

Diskusijos dėl dvylikos karikatūrų, kuriose vaizduojamas pranašas Mahometas, nerimsta nuo praėjusių metų rugsėjo. Pirmąkart Danijos dienraštyje „Jyllands-Posten“ publikuotus piešinius praėjusią savaitę perspausdino Prancūzijos laikraštis „France-Soir“, Vokietijos „Die Welt“, Italijos „Corriere della Serra“ ir „La Stampa“, Ispanijos katalonų dienraštis „El Periodico“, o pirmadienį – ir lietuviška „Respublika“.

Dienraščio „Respublika“ pasirinkimas publikuoti musulmonų pasaulį papiktinusią pranašo Mahometo karikatūrą – dar labiau apgailėtinas atvejis už tą, kurį padarė danų laikraštis. Pirmą kartą spausdinant pranašo karikatūras galima buvo visiškai nepramatyti islamo pasaulio reakcijos, bet šitai daryti, matant, kaip dega ambasados – panašiau į provokaciją, interneto dienraščiui DELFI teigė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis pabrėžė, jog žodžio laisvė be atsakomybės – ne mažiau pavojinga už bombą. „Spaudos laisve negalima pridengti tyčiojimosi iš žmogaus arba religijos, todėl aukštų Europos Sąjungos pareigūnų ir kai kurių šalių vadovų laikysena man, švelniai tariant, nesuprantama“, – sakė arkivyskupas.

„Politikai turėjo aiškiai įvardyti, kad tai yra blogis ir to blogio netoleruoti, nes tai gali atsigręžti prieš juos pačius“, – pabrėžė arkivyskupas. Jo nuomone, ES vadovų reakcija į spaudoje publikuotas karikatūras, kuriose vaizduojamas musulmonų pranašas Mahometas, – didelės nepagarbos apraiška, mums, lietuviams, primenanti karingojo ateizmo laikus, kai buvo tyčiojamasi iš švenčiausių mūsų įsitikinimų.

Gerbkime religines vertybes

Arkiv. S.Tamkevičiaus įsitikinimu, klaidą padarė ne tik karikatūras spausdinę laikraščiai, bet ir jų gynėjai. „Spaudoje neturėtų būti šaipomasi iš religinių simbolių ir to, kas vienai ar kitai religijai yra šventa. Tai užgauna daugybę žmonių ir neprisideda prie dabartinio pasaulio pažangos“, – pabrėžė arkivyskupas. Anot jo, pagarbą religinėms vertybėms turėtų išlaikyti net joms abejingi žmonės. Jeigu žmogus tyčiojasi iš religinių vertybių – Dievo, ar, šiuo atveju, musulmonų pranašo – galima manyti, kad tai vyksta dėl chaotiškos dvasinės būsenos arba tiesiog paniekos dievybei.

Matyt, šis pavyzdys ne vienintelis, paskatinęs Jus prabilti apie antikrikščionišką politiką ES viršūnėse? Ar pastebėjote daugiau jos apraiškų?

Kalbu ne tiek apie ateizmą, kiek Europoje ir visame pasaulyje labai susimaišiusias vertybes. Sunku net įvertinti iš ko viskas kyla. Panašiai nutiko, kai buvo svarstoma ES Konstitucijos projektas. Mačiau baimę, nenorą paminėti, kad Europos šaknys – krikščionybėje. Įvardijus tai Konstitucijoje, tiesiog būtų konstatuota tiesa. Tačiau bijota, nors sekuliariame pasaulyje tokios baimės neturėtų būti. Deja, pačiame šiuolaikinės Europos centre – pinigai, hedonizmas. Šitos „vertybės“ pastatomos labai aukštai ir ant tos lentynėlės Dievui nelieka vietos.

Kokia galima antireliginių tendencijų Europoje įtaka Lietuvai?

Ką pasisavinsime ir kam būsime atsparūs, priklausys nuo pačių. Jeigu turėsime pilietiškumo ir Europos šeimoje ginsime sau brangias vertybes, atsilaikysime. Jei ne – bus apgailėtina padėtis. Bendroji ES politikos įtaka daug kur gali būti labai svarbi, tačiau kai kuriais atvejais – ir pragaištinga.

Ar pastaruoju metu Lietuvoje pastebima nepagarba krikščioniškiems simboliams – jūsų minėtos antibažnytinės politikos pasekmė?

Tai ne politika, o paprasčiausias chamizmas. Nors kai kurios tendencijos verčia sunerimti. Kartais atrodo, jog pavieniai asmenys, žmonių grupės, net ir komunikacijos priemonės tarsi būtų apsėstos. Aplink tiek neapykantos, agresyvumo! Normalus žmogus taip nesielgia. Mus tai gąsdina, nes išpažįstantys Dievą tiki ir šėtono veikimu.

Neturiu atsakymo, kas žmogui pakiša mintį tyčiojantis iš religijos siekti sau naudos. Matyt, pats šėtonas. Juk reklamų kūrėjai, laikraščių leidėjai – išmintingi žmonės ir jeigu nepajėgia suvokti, kad iš to nebus nieko gera – kyla klausimas, kieno veikiami šitaip daro. Yra tokių, kuriems religinės vertybės brangios, tačiau yra ir tokių, kurie apskritai neturi nieko šventa – dėl pinigų galėtų net savo motiną sukarikatūrinti ir parduoti.

Lietuvoje gyvenantys musulmonai – įžeisti

Pasak porą metų Lietuvoje gyvenančio anglų kalbos dėstytojo Saim Sayn, musulmonai šventvagyste laiko bet kokius pranašų piešinius. „Žinoma, mus palietė žinia, kad karikatūras, kuriose vaizduojamas mūsų pranašas Mahometas, atspausdino dar daugiau laikraščių. Nesvarbu, iš kokios religijos šaipomasi, tai ne ta sritis, kur galima juokauti. Tačiau, pagal mūsų tikėjimą, į bloga negalima atsakyti blogu, nes taip auginamas blogis“, – sakė iš Turkijos kilęs S. Sayn. Tai, kad vienoje karikatūroje Mahometas pavaizduotas kaip peiliu ginkluotas klajoklis su bombą primenančiu turbanu ir dviem juodai apsirengusiomis moterimis, pasak jo – ypač neteisinga, nes „musulmonas negali būti teroristas, antraip jis – ne musulmonas“. „Jeigu kas tikrai nori pažinti mūsų kultūrą, religiją, reikia skaityti ne žiniasklaidą, o gerą literatūrą, kurios jau yra išversta ir į lietuvių kalbą“, – sakė S. Sayn. Jo nuomone, Lietuvoje tarpreliginių konfliktų nekyla ne tik todėl, kad gyvena mažai kitų tikėjimų žmonių, bet ir todėl, kad čia – gilios tolerancijos tradicijos.

Kauno mečetės imamas Romas Jakubauskas teigė: „Lietuvoje dirbtinai keliamos įtampos tarp skirtingų religijų išpažinėjų nėra. Musulmonai čia gyvena daugiau kaip 600 metų, o tokių dalykų nebuvo ir, tikimės, nebus“, – DELFI sakė musulmonų bendruomenės vadovas.

Tuo tarpu Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro Muftiato valdybos pirmininkas muftijus Romualdas Krinickis sakė, kad Lietuvos musulmonai su pusantro milijardo musulmonų protestuoja prieš Vakarų Europoje pasirodžiusias skandalingas karikatūras pranašo Mahometo atžvilgiu. „Manau, kad religinių jausmų įžeidinėjimas, ar tai būtų krikščionių, ar musulmonų, ar kitų konfesijų atstovų, yra nepriimtinas dalykas. Belieka apgailestauti, kad po skandalingų karikatūrų publikacijų solidarumą su skriaudžiamaisiais, o ne su skriaudžiančiaisiais, jau išreiškė daugelis kitų šalių krikščionių ir nekrikščionių atstovų, bet tik ne pas mus, Lietuvoje“, – kalbėjo R.Krinickis. Tačiau jis teigė nepateisinąs jo kolegų rengiamų išpuolių. Anot jo, būtų užtekę surengti taikius piketus prie Danijos ambasadų.

Ir geriausioje šalyje yra chamų

Arkiv. S.Tamkevičiaus nuomone, apie mūsų toleranciją musulmonai truputį per švelniai ir gražiai pasakė. Jo žodžiais, ir geriausioje šalyje yra kitus niekinančių chamų. „Jei mūsų broliai musulmonai pastebi, kad Lietuvoje yra tolerancijos, ir net neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip – ačiū Dievui. Tai rodo, kad Lietuvoje dvasine prasme ne viskas sugriauta. Jei žmogus tikrai yra krikščionis, niekada neniekins nei musulmono, nei žydo, nei išpažįstančio kokią nors kitą religiją“, – pabrėžė Vyskupų Konferencijos pirmininkas.

Nedaryk kitam to, kas tau nepatinka

Lietuvos įstatymai labai aiškiai pasako, kad Lietuvoje draudžiamas rasinės, religinės, socialinės ar kitokios nesantaikos, neapykantos kurstymas, propaganda ir panašūs dalykai. Mes turime gerbti kiekvieno žmogaus pasirinkimą tikėti kokiu nors dievu, kad ir kitu nei mes. Kiekvienam katalikui labai nepatiktų, jei kas nors imtų niekinti, žeminti, karikatūrinti Jėzų Kristų. Juk ne veltui sakoma, kad nedaryk kitam to, kas tau nepatinka. Būkime tolerantiški kitatikiams ir nežeiskime jų jausmų, tada turėsime daugiau draugų nei priešų.

Karikatūras pasmerkė stačiatikiai ir Vatikanas

Praėjusią savaitę karikatūras perspausdinusius Europos laikraščius pasmerkė Rusijos Stačiatikių Bažnyčia, bei 23 mln. musulmonų atstovaujantis muftijatas.

Oficialią poziciją šiuo klausimu išreiškęs Vatikanas paragino valstybes paisyti „Žmogaus teisių deklaracijos“, laikytis tylios pagarbos vardan taikaus sugyvenimo. „Žmogaus teisių deklaracijoje“ patvirtinta minties ir išraiškos laisvė nesuteikia teisės įžeidinėti tikinčiųjų religinių jausmų. Šis principas galioja visoms religijoms“, – rašoma oficialiame Vatikano spaudos centro pranešime. Šventasis Sostas aiškiai pasisakė prieš Mahometo karikatūrų spausdinimą, tačiau pasmerkė smurtines protesto akcijas prieš atskirų valstybių institucijas.

Popiežiškosios religijų dialogo tarybos pirmininkas Šventojo Sosto dikasterijos, atsakingos už Katalikų Bažnyčios santykius su kitomis tikybomis, vadovas arkivyskupas Maiklas Fitcdžeraldas apie islamą įžeidžiančias karikatūras sakė, kad tos publikacijos įžeidė musulmonų jausmus. „Neturime menkinti meilės ir pagarbos, kurios musulmonai kupini savo pranašui Mohametui, – teigė arkivyskupas. – Jiems tai labai svarbu ir mums nevalia iš to šaipytis“. Antra vertus, pasak arkiv. M.Fitcdžeraldo, pastarųjų dienų įvykiai, protesto demonstracijos, liudija apie dabartinio pasaulio globalizavimo lygį. Pastariesiems nepagarbių publikacijų faktams paaiškėjus vienoje šalyje, tuoj pat apie juos sužinojo visas pasaulis. Dėl to ir reakcijų apimtis yra pasaulinė.

Parengta pagal VR, DELFI

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija