Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Laikas
    ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Valstybė
    ir Bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kur sklando Balio Sruogos kūrėjo dvasia

Popietė muziejuje. Iš kairės: doc. Reda Pabarčienė, Dalia Sruogaitė, Aušrinė Byla ir Valentinas Sventickas

Tą vasario 3-iosios rytą gamta išpuošė Kauną baltučiais ažūriniais sniego karpiniais ir atrodė, kad ir medžiai, ir Ąžuolyno plotai, namai, išsirikiavę jaukioje Žemuogių gatvelėje, tyliai dainavo meilės, pagarbos, vilties ir atminimo melodijas. Prie šviesiai nudažyto Žemuogių gatvės šeštuoju numeriu pažymėto namo (B.Sruogos gyventu laiku buvo 4a) renkantis Kauno inteligentijai ir svečiams iš Vilniaus, vėl ėmė lengvai leistis didelės sniego žvaigždutės.

„Moksleivi, pasimelsk už mane“

Moksleivio Algirdo Ražaičio kapas Alytuje

Tokį užrašą kadaise perskaičiau Alytaus centre, šalia bažnyčios esančiose kapinėse. Labai dailus granito kryžius, vardas, pavardė, datos, Kristaus veido bareljefas, Gedimino stulpai, V.Kudirkos posmas („Ne tas yra didis…“) ir žodžiai – „Moksleivi, pasimelsk už mane“ – sujaudino iki širdies gelmių. Buvo gūdžiausias sovietmetis, siautėjo ateistai ir komunistai, o čia, viduryje miesto, palaidotas šešiolikmetis abiturientas Algirdas Ražaitis, gimęs 1925 m. vasario 17 d. ir „tragingai miręs dėl Lietuvos 1941 m. birželio 24 d.“. Jaunuolis, žuvęs pirmomis karo dienomis, sovietų armijai bėgant iš Lietuvos, palaidotas prie pat centrinio tako, o kiek aukščiau, kalnelyje, – 1919 metais ant Alytaus tilto nuo bolševikų kulkos kritusio karininko Antano Juozapavičiaus kapas.

Lietuvos karininkas –
ant laisvės aukuro

Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio gyvenimas
ir veikla

Dim. plk. ltn. Antanas Navaitis

Brigados generolas Motiejus Pečiulionis

Karininko karjeros pradžia

Motiejus Pečiulionis gimė 1888 m. sausio 31 d. Seinų apskrities Krosnos valsčiaus Ronciškių kaime. Baigęs Suvalkų gimnaziją, studijavo Petrapilio universitete matematiką. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Petrapilio lietuviai aptarinėjo jo pasekmes ir artėjančią revoliuciją. Tų idėjų paveiktas, M.Pečiulionis savanoriu stojo į kariuomenę. Pasiųstas į karo mokyklą 1916 metais tapo artilerijos karininku. Dalyvavo kovose su vokiečiais ir austrais. Buvo kontūzytas. Už drąsą apdovanotas Šv. Anos, Šv. Stanislavo, Šv. Georgijaus ordinais, Šv. Georgijaus medaliu. Rusijoje kilus sumaiščiai, M.Pečiulionis grįžo į Lietuvą. 1919 metų pradžioje buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į l-ąją besikuriančią artilerijos bateriją. Kartu su jos vadu karininku Vincu Geiga, vėliau pakeltu į pulkininkus, sunkiomis sąlygomis pradėjo kurti Lietuvos kariuomenės artileriją.