Atnaujintas 2006 vasario 24 d.
Nr.16
(1416)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Varšuva: nelengvos dienos broliams Kačynskiams

Petras KATINAS

Neseniai visa Lenkija kalbėjo apie tai, kad vasario 15 dieną prezidentas Lechas Kačynskis paskelbs priešlaikinius Lenkijos parlamento rinkimus, nes Seimas taip ir nepatvirtino 2006 metų valstybės biudžeto. Vasario 14-ąją visa Lenkija, prigludusi prie televizorių, laukė vos ne iki vidurnakčio, kai prezidentas turėjo paskelbti savo sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų. Bet tuo metu kabinete jis tarėsi su savo broliu dvyniu ir „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderiu ir strategu Jaroslavu. Lenkijos spauda rašo, kad broliai bene pirmą kartą rimtai susiginčijo tarpusavyje, bet galų gale Jaroslavas įtikino Lechą neskelbti pirmalaikių rinkimų.

Kaip žinoma, „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderiai sudarė bendradarbiavimo paktą su ultradešiniąja Lenkijos šeimų lyga ir populistine „Savigyna“. Tiesa, pastarųjų atstovai negavo ministrų portfelių ir sutiko su „Teisės ir teisingumo“ pateiktomis sąlygomis. Tas naujas susitarimas buvo pavadintas Stabilumo paktu. „Savigynai“ ir Lenkijos šeimų lygai neliko nieko kita, kaip atsisakyti savo ambicijų, nes šių populistų vadovai suvokė, jog, paskelbus priešlaikinius parlamento rinkimus, jų šansai būtų lygūs nuliui. Daugumos Lenkijos politikos apžvalgininkų ir politologų nuomone, viską lėmė ne tiek prezidentas L.Kačynskis, kiek „Teisės ir teisingumo“ lyderis jo brolis Jaroslavas.

Ypač Stabilumo paktu nepatenkinta buvusi priešrinkimų sąjungininkė liberalioji PPP, kurios vienas iš lyderių Janas Rokita apkaltino prezidentą neobjektyvumu, šantažu, šališkumu, politinės įtampos kurstymu ir tuo, kad broliai Kačynskiai kelia grėsmę ramiam Lenkijos gyvenimui ir glaudesniam bendradarbiavimui Europos Sąjungoje. Iš tiesų šiomis dienomis įvykęs prezidento L.Kačynskio vizitas į Čekiją ir jo susitikimas su euroskeptiku laikomu Čekijos prezidentu Vaclavu Klausu dvelkė euroskepticizmu.

Yra dar vienas dalykas, kuris labai neramina Lenkijos politikus, jau nekalbant apie žiniasklaidą. Įtakingiausias Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“, paprastai remiantis dešiniąsias Lenkijos politines jėgas, rašo, jog „Teisės ir teisingumo“ partija bei prezidentas L.Kačynskis yra neobjektyvūs teigdami, kad dėl to, jog nebuvo sudaryta prieš rinkimus žadėta koalicija su Piliečių platforma, kalta ir pastaroji. Tokius kaltinimus ne tik dienraštis, bet ir daugelis Lenkijos politologų vadina dar viena brolių Kačynskių propagandine akcija. „Gazeta Wyborcza“ taip pat neigia, jog politinė įtampa po prezidento L.Kačynskio spendimo nepaleisti Seimo ir neskelbti pirmalaikių rinkimų sumažėjo. „Ramaus gyvenimo tikrai nebus“, – teigia dienraštis.

Nuosaikesni ir nepritariantys „Teisės ir teisingumo“ vykdomai politikai, kurią jie vertina kaip „primityvaus nacionalizmo“ politiką, netgi su savotiško šovinizmo priemaišomis, teigia, kad ramaus politinio gyvenimo, bent jau artimiausioje ateityje, tikrai nebus. Pirmiausia todėl, kad pasijutusi nuskriausta „Piliečių platforma“, dabar esanti opozicijoje, turi daug įtakingų šalininkų ir rėmėjų, ypač verslo sluoksniuose ir ES struktūrose. Nuosaikiesiems nerimą kelia radikalaus katalikų „Marijos radijas“, kuris yra Lenkijoje gana populiaraus, vis didėjanti įtaka valdančiajai „Teisės ir teisingumo“ partijai. Teigiama, kad „Marijos radijo“ direktorius kunigas Tadeušas Rydzykas tapo vienu svarbiausių Lenkijos politinių veikėjų. Spendžiant iš Lenkijos žiniasklaidos pranešimų, kun. T.Rydziko veikla nepatenkinti ir aukščiausieji Lenkijos Katalikų Bažnyčios hierarchai. Ne vien buvę komunistinės valdžios nomenklatūrininkai, bet ir visi, kurie komunistinio režimo metais bendradarbiavo su komunistine valdžia kad ir epizodiškai, labai sunerimę „Marijos radijo“ inicijuojamu vadinamojo juodojo leksikono sudarymu. Šiame „leksikone“ numatoma paskelbti visų būsimųjų kandidatų į savivaldybes pavardes ir veiklos aprašymus. Tos iniciatyvos organizatorius ir įkvėpėjas yra pagrindinis šio radijo politinių įvykių komentatorius bei ideologas Ježis Robertas Novakas, Torūnės universiteto profesorius. Dabar jis važinėja po Lenkiją ir aiškina, jog pagrindinis uždavinys – pagaliau paskelbti teisingą informaciją apie Lenkijos priešus ir neleisti, kad jie atsidurtų savivaldybėse. Tokie pasiūlymai dėl „juodųjų sąrašų“ sulaukia nemažos Lenkijos visuomenės dalies pritarimo. Tuo labiau kad prezidento Aleksandro Kvasnievskio ir buvusių komunistų vyriausybės valdymo metais daugelis lenkų pajuto šios valdžios nepaprastą gobšumą bei nebaudžiamumą. Be to, kaip ir daugelyje kitų pokomunistinių valstybių, Lenkijoje buvę komunistai, tai yra buvusi nomenklatūra, įsitvirtino bankuose, kitose komercinėse ir valstybinėse institucijose.

Iš esmės pritardami valstybinių įstaigų „valymui“ nuo komunistinės praeities liekanų, nemažai lenkų inteligentų baiminasi, kad ta šluota gali būti iššluoti ir padorūs bei kompetentingi žmonės. Be to, daugeliui „Teisės ir teisingumo“ šalininkų nepatinka Stabilumo paketas su labai neaiškia populistine „Savigyna“, kurios lyderis Andžejus Leperis, netgi Rusijos nacionalistų ir imperininkų pakviestas, ne kartą lankėsi Maskvoje ir gyrė gyvenimą buvusioje „Lenkijos liaudies respublikoje“. „Teisės ir teisingumo“ lyderiai, konkrečiai, TTP lyderis Jaroslavas Kačynskis, aiškina, jog „Savigynos“ atstovai parlamente negalės veikti savarankiškai, nes pagal pasirašytą Stabilumo paktą nė viena iš trijų jį pasirašiusių partijų, be kitų partijų, t.y. pirmiausia be TTP sutikimo, negalės Seime savarankiškai teikti bei remti jokių įstatymų projektų. Tačiau žinant „Savigynos“ ir Lenkijos šeimų lygos lyderių ankstesnius akibrokštus, pasitikėti tokiais sąjungininkais – rizikingas dalykas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija