Atnaujintas 2006 kovo 1 d.
Nr.17
(1417)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Išgyventi padėjo malda ir tikėjimas

Bronius VERTELKA

Gimnazijos muziejuje jo vadovas
Vytautas Baliūnas atidarė
J.Urbšio gimimo 110-osioms
metinėms skirtą parodą

Nepriklausomos Lietuvos užsienio
reikalų ministro Juozo Urbšio
sūnėnas Aloyzas Urbšys

Diplomatinis darbas Rygoje, Berlyne, Paryžiuje, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vieno departamento direktorius, užsienio reikalų ministras – taip atrodė Juozo Urbšio karjeros laiptai. Jo gimimo 110-ųjų metinių minėjimas vyko Panevėžio J.Balčikonio gimnazijoje. Pagerbiant tauraus Panevėžio krašto žmogaus atminimą pleveno trijų žvakių liepsnelės.

Panevėžio realinėje mokykloje J. Urbšys mokėsi septynerius metus. Kaip atrodė tada Panevėžys, pasakojo gimnazijos muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas. 50,5 proc. jo gyventojų buvo žydai, 21,5 proc. – lenkai, 14 proc. – rusai ir tik 12,2 proc. – lietuviai. J. Urbšio mokymosi Panevėžyje laiku lietuviškai prašnekdavo tiktai į turgų iš kaimų suvažiavę sodiečiai. Iki 1905 metų realinės mokyklos teritorijoje išvis nebuvo galima kalbėti lietuviškai – mokykloje mokytojais dirbo vien rusai. Miesto padangę tarsi praskaidrino l906-1908 metais Panevėžyje gyvenęs Jonas Jablonskis, čia turėjęs laisvai samdomo mokytojo teises. 1910 metais pasirodė žurnaliukas „Aušrinė“, skirtas jaunimui.

Kitais metais išėjo katalikiškos pakraipos laikraštis „Ateitis“. Iš pradžių J.Urbšys priklausė aušrininkams, paskui perėjo į ateitininkų pusę. Juos globojo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigai, ateitininkai turėjo apie 200 knygų bibliotekėlę. J.Urbšys rašė straipsnius į to meto spaudą, pasirašinėdamas slapyvardžiais.

Baigęs Panevėžio realinę mokyklą, J.Urbšys išvyko studijuoti į Rygos politechnikos institutą. Pakilus Lietuvai į kovą už šalies nepriklausomybę, jis tapo savanoriu. Būdamas Panevėžio bataliono štabo viršininku, 23 metų J.Urbšys parengė planą, kaip išvaduoti Aukštaitijos sostinę.

Sovietams okupavus šalį, Lietuvos užsienio reikalų ministras J.Urbšys buvo suimtas ir įkalintas. Vienuolika metų jis išbuvo kalėjimo vienutėje. Išgyventi jam padėjo malda ir tikėjimas.

Prisiminimais apie J.Urbšį dalijosi jo sūnėnas Aloyzas Urbšys. Su nuoskauda jis prisiminė, kaip, artėjant dėdės gimimo l00-osioms metinėms, aukščiausi valdžios pareigūnai buvo garantavę, kad J.Urbšio straipsniai bus išleisti atskira knyga. Tačiau tokie pasižadėjimai liko popieriuje. Imtis šio darbo asmeniškai nusprendė buvusio užsienio reikalų ministro sūnėnas. Per ketverius metus A.Urbšys kompiuteriu surinko dėdės kūrybą ir ją įrišo į atskirą knygą. Vieną jis dovanojo J.Balčikonio gimnazijai. Pasakodamas, kaip įgyvendino savo ketinimą, vyras priminė, jog sulaukė kliūčių. Kauno technologijos universiteto vadovai neleido kopijuoti tai, kas jį domino, bet nedraudė fotografuoti. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje draudė naudotis fotoaparatu.

Prisiminimų apie J. Urbšį metu buvo parodytas jo gimimo 100-osioms metinėms skirtas videofilmas „Lik, kur esi...“, kurio autoriai – A.Pročkys ir J.Čergelis.

Gimnazijos muziejuje buvo atidaryta paroda „Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui –110“.

Panevėžys

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija