Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Sportas
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kauno miesto muziejų palaimino sakrali erdvė

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius šventina Kauno muziejų

Prieškariu Kaune veikė miesto muziejus. Nuo vasario 15 dienos jis vėl pradėjo veiklą. Atkurtasis Kauno miesto muziejus glaudžiasi Kauno arkivyskupijos pastate M.Valančiaus g. 6, kur galima susipažinti ir su kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialiniu butu bei paroda apie rezistencinę „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Dabar po vienu stogu dirba du muziejai – Kauno arkivyskupijos bei Miesto. Kauno arkivyskupija suteikė Miesto muziejui patalpas, pasidalijo bažnytinio meno turtais. 1940 metais panaikintas Kauno miesto muziejus savo atsigavimo etapą pradeda ir sakralinėje erdvėje, ir sakralinio meno paroda „Iš muziejaus fondų“.

Užburiantis meno pasaulis

Bronius VERTELKA

Parodos atidarymo metu. Lietuvos dailininkų sąjungos Monumentaliosios dailės sekcijos pirmininkas Vytautas Švarlys (antras iš kairės), Panevėžio dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė (viduryje) ir vilnietis menininkas Algirdas Dovydėnas (trečias iš dešinės)

Panevėžio miesto dailės galerijoje veikė apžvalginė Lietuvos monumentalaus meno paroda „Erdvė 1990-2005“. Savo kūrybą joje pristato 76 profesionalūs įvairių kartų menininkai: 40 vitražininkų,17 taikomosios dailės meistrų ir 19 skulptorių.

Čia eksponuojami stendai su monumentaliosios dailės kūrinių, sukurtų visuomeninėms ir privačioms erdvėms Lietuvoje bei užsienyje 1990-2005 metais, nuotraukomis. Taip pat pristatomi ir originalūs parodiniai kūriniai.

„Sakalo“ skrydis

Balys URBONAS

„Sakalo“ vyrai po vieno iš koncertų su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Ervinu Jozefu Enderiu ir vyskupu Eugenijumi Bartuliu

Nežinau, kam, buriantis Lietuvoje dar vienam vyrų chorui, pirmam Vidaus reikalų ministerijoje atėjo į galvą pavadinti jį „Sakalu“. Sako, vienam to choro dainininkų, o gal keliems. Gal čia būta asociacijos su mūsų ir svetimų padangių paukščiu, kuris labiausiai iš visų sparnuočių nemėgsta nelaisvės? Vargu tada, 1968-aisiais, sovietinės stagnacijos metais, galėjo kam šauti į galvą tokia mintis.