Atnaujintas 2006 kovo 24 d.
Nr.23
(1423)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

„Artumos“ žygis į žmones

Benjaminas ŽULYS

Žurnalo „Artuma“ vyriausiasis
redaktorius Darius Chmieliauskas
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Savarbiausia – šeima

Nuo šių metų pradžios žurnalo „Artuma“ leidybai, visai jo veiklai vadovauja Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas. Jis – šio žurnalo vyriausiasis redaktorius. Atstovo spaudai pareigybė byloja, kad D.Chmieliauskas yra susijęs su spauda, bendrauja su žurnalistais, įvairiomis žinybomis, pats nemažai rašo, gerai žino Kauno arkivyskupijos, visos Lietuvos krikščionių bendruomenės gyvenimo ypatumus, mūsų visuomenės socialines, doros, dvasingumo problemas, jų spalvas bei atspalvius. Be to, nemažai skaito, domisi visu tuo, kas vyksta krikščioniškajame, pasaulietiniame gyvenime, yra komunikabilus, geba bendrauti su įvairiais žmonėmis, kas žurnalistui taip pat yra itin svarbu. D.Chmieliauskas studijavo Vytauto Didžiojo universitete, Prancūzijos Šv.Jono filosofijos ir teologijos institute bei Liono universitete. Kaip pastebėjo dvylika metų žurnalo vyriausiąja redaktore dirbusi Vanda Ibianska, ji neabejojanti, kad šis jaunas, energingas ir puikus žmogus vyriškai laikys „Artumos“ vairą.

D.Chmieliauskas sako, kad „Artuma“ visų pirma yra šeimai skirtas leidinys, šeimos mėnraštis, todėl ir jo tematika labiau siejama su krikščioniškosios šeimos gyvenimu, nors bus ir kitos krypties dorinių, geranoriškų rašinių.

Pirmame šių metų numeryje publikuojamas Lietuvos Vyskupų Konferencijos Šeimos reikalų tarybos pirmininko kardinolo Audriaus Juozo Bačkio rašinys apie šeimos reikšmę bei vertę mūsų gyvenime. Publikacijoje pabrėžiama, kad visuomenės ateitis priklauso kaip tik nuo šeimos. „Darni krikščioniška šeima apsti tikrosios laimės, smelkte persmelkiančios jos narius, o drauge ji yra pati nuostabiausia evangelizacijos forma – kiti, matydami gražų pavyzdį, įgauna vilties ir drąsos juo sekti. Tokiu būdu reiškiasi šeimos misija žemėje: meilės bendrystėje dovanoti ir saugoti gyvybę bei liudyti kuriančios meilės jėgą ir palaimą“, – rašo kardinolas A. J. Bačkis. Drauge jis palinkėjo kuo geriausios kloties „Artumos“ žurnalo skaitytojams, leidėjams.

Kitame šių metų numeryje Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius publikacijoje „Prikelkime šeimą“ samprotauja, kas gali pakloti tvirtus Tėvynės meilės pagrindus. Atsakymas esąs vienareikšmis – šeima. „Jeigu nebūtume turėję tvirtų krikščioniškų šeimų, skaudūs istoriniai išbandymai seniai mus būtų išblaškę, panašiai kaip tai vyksta nūnai. Tėvų namuose vaikai natūraliai išmokdavo gerbti ne tik tėvus, brolius ir seseris, bet ir gimtąjį kaimą, miestą – Tėvynę“, – teigė arkivyskupas S.Tamkevičius. Ir su nerimu atkreipia dėmesį, kad, grėsmingai mažėjant santuokų ir gausėjant skyrybų, kasmet tūkstančiams vaikų prarandant tėvų globą ir nuolat daugėjant nesantuokinių vaikų, darosi akivaizdu, kad šeimos silpsta ir miršta. Didėja pavojus, kad rasis ir daugiau žmonių, nemylinčių savo Tėvynės ir negebančių būti atsakingais valstybės piliečiais.

Šie paminėti rašiniai spausdinami skyrelyje rubrika „Ganytojo laiškas „Artumai“. Tokių laiškų bus ir daugiau. Štai trečiame numeryje išspausdintas Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos rašinys.

Kalbant apie naujoves žurnale, D.Chmieliauskas nepeikia anksčiau išleistų leidinio numerių, kolegių darbo. Tik, nori nenori, gyvenimas reikalauja šį bei tą keisti, tobulinti, daryti naujau – tai yra dėsninga visose gyvenimo srityse. Žinoma, nedera viską griauti, kad tik pasirodytum kitoks, tarsi išmintingesnis. Ir priduria: ar įmanoma išgyventi, ypač nūdien, be kito artumo? „Todėl norime būti dar aktualesni, įdomesni. Šeimos ir dorovinių vertybių devalvacijos, įžūliai siautėjančio moralinio ir kriminalinio smurto bei cinizmo socialiniame kontekste bandysime atgaivinti Lietuvos skaitytoją, pervargusį nuo kasdienės kovos už išlikimą naujomis sąlygomis, taip pat ir nuo nemažos dalies žiniasklaidos užkrečiamo pykčio“, – sakė vyr. redaktorius. Gyvuos rubrika „Credo“, kurioje bus nušviečiamos tikėjimo tiesos. Jau šiemet spausdintas Vilniaus kunigų seminarijos dėstytojo kun. Danielio Dikevičiaus rašinys „Virusas, griaunantis vienybę“. Tai pamąstymai apie Dievo ir žmogaus vienybę, žmonijos ir kūrinijos vienybę, nuodėmės universalumą, jos dvilypumą, gajumą ir kt. Kun. Artūras Kazlauskas Liturginio kalendoriaus rubrikoje pateikė publikaciją „Laikas – Dievo dovana krikščioniui“. Kronikos rubrikoje autoriai Rūta Tumėnaitė, Juozas Latvis bei Andrius Navickas aprašo Bažnyčios gyvenimą visame pasaulyje ir Lietuvoje, o Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius dalijasi įspūdžiais iš Sausio 13-osios įvykių.

Tiražas jau didėja

Vyr. redaktorius sako, kad kiekvienas žurnalo numeris turės kokį nors pagrindinį akcentą. Pavyzdžiui, vasario numeryje plačiau pažvelgiama į negalią ir ligą, mat vasario 11-ąją minima Pasaulio ligonių diena. Ją prieš keturiolika metų inicijavo popiežius Jonas Paulius II, o šią iniciatyvą pratęsė popiežius Benediktas XVI. Viename iš rašinių „Biblijos žmogus kančios akivaizdoje“ kun. D.Dikevičius kaip tik analizuoja šią temą. (Kančia kaip bausmė, kaip išbandymas, kaip vaistas, kaip permaldavimo auka ir kt.) Tėvas Jacques Philippe rašo apie kančios baimę, artimųjų laikyseną kančios akivaizdoje. Jis teigia, kad kiekviename kečiančiajame yra Jėzus. Apie ligonių liturgiją rašo kun. A.Kazlauskas. Tai – ligonių lankymas, Ligonių sakramentas mirties pavojuje ir kt. Kauno medicinos universiteto klinikų Neonatologijos klinikos vadovė dr. Eglė Markūnienė rašo apie kūdikių žindymą pasaulyje ir Lietuvoje. Ši autorė žurnalo skaitytojams pateiks ir daugiau aktualių ir įdomių rašinių. Vadinasi, temų ratas įvairuoja, nes krikščioniškoje šeimoje daug kas svarbu – nuo kūdikio gimimo ir jo priežiūros iki sunkiai galinčio pajudėti seno žmogaus, aplinkinių dėmesio jam. Tikriausiai daug kam patiks rašinių ciklas „Gydytojo Petro paskaitėlė“. Jau rašyta apie šizofreniją, anginą, bus ir daugiau patarimų. O redaktorė V.Ibianska samprotauja apie ligas ir sužiedėjusias širdis. Ne vienam patiks italų rašytojo Džiovanio Guareskio (Giovani Guareschi) rašiniai apie don Kamilio mažojo pasaulio peripetijas.

D.Chmieliauskas sako, kad ateityje numatoma publikuoti psichologų, šeimos gyvenimo žinovų, tyrėjų rašinius, veiks vadinamoji mamos mokykla. Bus kalbama apie vyro ir moters gyvenimą „susidėjus“, apie gyvybės išsaugojimo svarbą bei problemas. Savo vietą žurnale ras rašiniai dailės, muzikos, švietimo klausimais, bus kalbama apie mandagumą, pagarbą vienų kitiems ir kt. Ir toliau bus humoro skyrelis. Įdomu, kad rašinių tematika jau suplanuota visiems šiems metams. Rašinių autoriai noriai dalyvauja žurnalo leidyboje ir dažniausiai už savo darbus neima atlygio. Žinoma, kai kurių pokyčių dėl temų gali būti.

Reikšminga ir tai, kad žurnalo tiražas nuo 3000 egzempliorių sausio mėnesį pakilo iki 5000 egz. vasarį. Kovo mėnesį kaip eksperimentas jis išleistas 7000 egz. tiražu O norint, kad jo leidyba nebūtų nuostolinga, imant iš pirkėjo, prenumeratoriaus už numerį du litus, reikėtų jį leisti 10 tūkst. egzempliorių tiražu. Žinoma, sparčiai didinti tiražą yra rizikinga, bet jei toji rizika yra argumentuotai pagrįsta, ji atneš naudos. Štai UAB „Spaudos praktika“ Kaune mėnraštį spausdina savikaina – tai ženklus pliusas leidiniui. Juk jis gero popieriaus, spalvotas, aukštos poligrafinės kokybės. Arkivyskupo S.Tamkevičiaus iniciatyva žurnalas užprenumeruotas visoms arkivyskupijoje esančių mokyklų, kuriose yra tikybos mokytojai, bibliotekoms. Parapijų klebonai taip pat pakviesti pasiūlyti savo parapijiečiams skaityti, prenumeruoti „Artumą“. Redaktorius skaičiuoja, kad jeigu žurnalą įsigijo vienas šeimos narys, tai jį skaito dar keli, gal ir kaimynas. O tai turi neabejotinos auklėjamosios reikšmės.

Beje, kad mėnraštis skaitytojui kainuotų kuo pigiau, kad leidyba atsieitų mažiau, redakcija ne kartą kreipėsi į Valstybinį spaudos rėmimo fondą, kad šis finansiškai paremtų „Artumą“. Bet vėl gautas neigiamas atsakymas, tam surandant kone absurdiškų priežasčių. Viena jų – leidinys esąs katalikiškas, taigi konfesinis, o tokiems parama neskiriama. Vyr. redaktorius ironizuoja, gal krikščioniška gyvensena, katalikiška spauda gal yra nenaudinga, net pavojinga valstybei. Drauge jis pasidžiaugia, kad katalikiškoji žiniasklaida yra vis artimesnė viena kitai, tarpusavyje gražiai sutaria, net reklamuoja kolegų leidinius, radijo, televizijos laidas. Štai ir praeituose šių metų „Artumos“ numeriuose esama nemažai informacijos apie „XXI amžių“, „Kregždutę“, „Marijos radiją“, „Mažąją studiją“, „Bažnyčios žinias“, kitus leidinius bei laidas. Vyr. redaktorius įsitikinęs, kad tas kolegiškas bendravimas stiprės.

„Artumos“ vadovas nusiteikęs optimistiškai ir įsitikinęs, kad mėnraštis suras dar daugiau skaitytojų, skatins ir plėtos visuomenėje dorą, santarvę, Dievo meilę bei artumą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija