Atnaujintas 2006 balandžio 5 d.
Nr.26
(1426)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Nesusipratimai istorijoje

Susipažinus su prof. istoriko L.Truskos straipsniais, šnekomis ir komentarais bei argumentais, man kilo kai kurių minčių, kuriomis ir noriu pasidalyti su skaitytojais. Sąjūdžio pakilimo metais, L.Truskos straipsnis buvo paskelbtas laikraštyje „Tiesa“, kuriame jis rašė apie Lietuvos savanorišką įstojimą į Sovietų Sąjungą. Ant KPSS platformos pareikštas ideologų mintis L.Truska skelbia sausio 16 dienose „Lietuvos ryte“ bei sausio 27 dienos „Atgimime“, straipsnyje „Visiems, kam svarbi gimtosios šalies istorija, arba kaip prof. Liudas Truska nesiliauja klastojęs Lietuvos istoriją“. Po šiuo viešu laišku pasirašė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdyba. Istorikas L.Truska straipsnyje prašė Vyriausybės skirti 80 tūkstančių litų konferencijai organizuoti. Šios konferencijos temos: „Lietuva tarybiniais metais“, „Pasiekimai ir praradimai“. Tie 80 tūkst. litų yra Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai ir be jų atsiklausimo bei visuomenės sutikimo, manau, negalima jų naudoti. Istorikas L.Truska ragina Švietimo ir kultūros ministeriją, kad ši atleistų iš darbo nekompetentingus istorikus ir pavestų jam perrašyti XX amžiaus istorijos vadovėlį. Kam tokį klaidinantį vadovėlį rašyti, jeigu jų daugybė buvo prirašyta per 50 okupacijos metų. Prof. istoriko L.Truskos kompetentingumo požymiai – Lietuvos istorijos klastojimas, jaunimo tautinės savimonės ir patriotizmo žlugdymas, per 50 okupacijos metų įvykdytų okupantų nusikaltimų slėpimas, jų teisinimas ir už tai apkaltinama lietuvių tauta ir jos patriotai. Istorikas L.Truska ir jo bendraminčiai, nors ir priremti prie sienos nusikaltimų įrodančių faktų, vis tiek juos priskiria lietuvių tautai ir jos patriotams. Istoriko L.Truskos ir jo bendraminčių šnekos, argumentai ir komentarai yra labai panašūs ir lyg turi bendrą braižą, primenantį Maskvos specialiųjų tarnybų, Lietuvos priešų bei Rusijos prezidento V.Putino argumentus bei komentarus. Matyti šiame darbe dalyvauja likę KGB Lietuvos padalinio kai kurie darbuotojai. Ypač kelia įtarimą išryškintas Lietuvos istorijos XX amžiaus perrašymas. Kaip galėjo patekti tokie kaip L.Truska ir jo bendraminčiai į aukštąsias mokyklas dėstyti istorijos akademiniam jaunimui, klastojant Lietuvos istoriją, žlugdant studentų savimonę ir patriotizmą? Tikriausiai istorijos klausytojams, komunistinių idėjų skleidėjams ir organizatoriams labai nepatiko tie istorikai, kurie nesutiko vykdyti ir nepritarė jų sumanymams. Be to, jie neteisino nusikaltimų vykdytojų, organizatorių ir šiais nusikaltimais neapkaltino lietuvių tautos, bet kaip sumanė, taip ir padarė: paprašė Švietimo ir mokslo ministerijos, kad ši iš darbo atleistų, jų manymu, nekompetentingus istorikus. Kaip gudriai sugalvojo pasinaudoti NKVD patirtimi: „Kas ne su mumis, tas prieš mus“. Švietimo ir mokslo ministras rugsėjo 1 dieną moksleiviams pasakė: „Šiandien atidaromi mokslo metai“. Gal dar liko neuždarytos durys, per kurias galėtų išeiti istorikas L.Truska ir jo bendraminčiai. Manau, jog L.Truskai ir jo bendraminčiams vis dar sapnuojasi sovietmečio gyvenimas ir norisi susigrąžinti „komunizmo rojų šviečiant Stalino saulei“. Visi, kartu, susibūrę su jaunimu, paprašykime švietimo ir kultūros ministro atleisti iš darbo prof. istoriką L.Truską ir kitus istorikus, kaip klastojančius Lietuvos istoriją, darbe susikompromitavusius, neturinčius autoriteto ir kompetencijos. Vietoj jų priimkime energingus, perspektyvius ir kompetentingus istorikus, kurie primintų ir skatintų patriotizmą. Linkime tikriesiems Lietuvos istorikams nekliudomai, efektyviai ir sėkmingai dirbti.

Bronislovas ČIAPAS

Klaipėda

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija