Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Pozicija
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pokyčiai Tel Avive

Laikinasis Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas

Kovo 28 dieną Izraelyje įvyko Kneseto (parlamento) rinkimai, kurie buvo laikomi labai svarbiais ne tik Izraeliui, bet ir Palestiniečių autonomijai bei visam Artimųjų Rytų procesui. Visos apklausos prieš rinkimus skelbė, kad daugiausia balsų surinks sausio 4 dieną patyrusio sunkų insultą, po kurio jį ištiko gili koma, premjero Arielio Šarono įkurta nauja partija „Kadima“. 120 vietų Izraelio parlamente „Kadimai“ buvo pranašaujama mažiausiai 40 mandatų. Tačiau, likus kelioms dienoms iki rinkimų, apklausų rezultatai ėmė keistis, o rinkimų išvakarėse „Kadimai“, už kurią nuolat agitavo laikinasis Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas, jau buvo skiriama tik 36 ar 38 vietos. Tačiau mažai kas tikėjosi, jog „Kadima“ gaus tiktai 28 vietas Izraelio Knesete. Tai pirmiausia aiškinama tuo, kad buvęs generolas A.Šaronas savo populiarumą buvo pelnęs dėl jo ryžtingo sprendimo po 38 metų okupacijos išvesti Izraelio karines pajėgas iš Gazos ruožo, o dabartinis premjeras E.Olmertas nėra toks populiarus ir įtarimų korupcija šleifas tęsiasi nuo tų laikų, kai jis buvo Jeruzalės meras. Daugelis Izraelio gyventojų jau nebepakelia įtampos dėl nuolatinės teroro aktų grėsmės ir manoma, kad pasitraukimas iš Gazos ruožo ir kai kurių naujakurių gyvenviečių apramins palestiniečius. Tačiau, Palestinos autonomijoje atėjus į valdžią radikaliam „Hamas“ judėjimui, nuotaikos Izraelyje gerokai pasikeitė. Be to, laikinojo premjero E.Olmerto populiarumo negalima lyginti su charizmatiniu tapusiu A.Šaronu. Tiesa, E.Olmertas prašė rinkėjų pasitikėti juo ir partija „Kadima“ ir užsitikrinti parlamente mažiausiai 40 vietų, kad būtų galima suformuoti tokią vyriausybę, kuri iki 2010 metų nustatytų naujas Izraelio sienas. Pasak vieno „Kadimos“ partijos veikėjo, „visiems laikams ir negrįžtamai“. Kaip seksis tai padaryti naujajai vyriausybei, labai sunku pasakyti. Tuo labiau kad rinkimų dieną Palestinos autonomijoje „Hamas“ jau baigė formuoti savo vyriausybę ir nenori net girdėti, jog Izraelis nepaliktų bent dalies palestiniečių teritorijų. Taigi A.Šarono įkurta „Kadima“ Knesete turi 28 vietas, kairioji Darbo partija „Avoda“ – 20 mandatų, o į trečiąją vietą netikėtai įsiveržė žydų ortodoksų partija „Shas“ – 13 vietų. Tuo tarpu žinomo Izraelio politiko Benjamino Netanjahu tradicinė partija „Likud“ vos ne vos laimėjo tiktai 11 vietų. Tai buvo bene didžiausias šių rinkimų netikėtumas.

Šiaip ar taip, koalicija neišvengiama. Ją tikriausiai sudarys dabartinio laikinojo premjero E.Olmerto „Kadima“ ir kairioji „Avoda“. Tačiau jų balsų nepakaks parlamentinei daugumai, todėl teks ieškoti smulkių partijėlių paramos. Aišku, iš žydų ortodoksų „Shas“ susilaukti paramos nėra vilties. Tikriausiai prie koalicijos prisijungs neseniai susikūrusi Pensininkų partija, turėsianti parlamente septynis savo narius.

Apžvalgininkai pažymi neįprastai žemą Izraelio rinkėjų aktyvumą. Balsuoti atėjo tik 63 proc. iš 5 mln. balso teisę turinčių Izraelio piliečių. Tai žemiausias rinkėjų aktyvumas nuo pat pirmųjų Izraelio Kneseto rinkimų 1949 metais.

Kad ir kaip būtų, tačiau naujosios Izraelio vyriausybės laukia nelengvos dienos. Visiškai neaiškus tolesnis Artimųjų Rytų taikos proceso likimas. Tuo labiau kad nebėra charizmatiškojo Izraelio politiko A.Šarono, o Palestinos „Hamas“ užimta radikali pozicija nieko gera nežada. Tiesa, guodžia tai, jog rinkimų dieną lauktų teroristinių išpuolių beveik nebuvo. Iš Gazos ruožo buvo paleistos kelios raketos, tačiau aukų ir nuostolių nepadarė. Viena aišku, Artimųjų Rytų apniukusi padangė dar ilgai neišsigiedrys.

Petras KATINAS

AFP ir Reuters nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“