|
Kaip
einasi Čiobiškyje
Dešiniajame Neries krante, kur į ją įteka Musė,
34 km į pietus nuo Ukmergės, 12 km į vakarus nuo Musninkų, 14 km
į šiaurės rytus nuo Žąslių geležinkelio stoties, tarp miškų įsikūręs
Čiobiškio miestelis. Greta jo esantys pilkapiai savo praeitį skaičiuoja
nuo IX-XI amžių. Kiek toliau nuo miestelio, priešingame upės krante,
yra Čiobiškio dvaras, iki Antrojo pasaulinio karo priklausęs Pilsudskių
giminei. Kartais jis buvo vadinamas Astravu. Prieškariu į Čiobiškį
atvažiuodavo vasarotojų, nors oficialiai vasarviete jis nebuvo laikomas.
Šias žinias radau Broniaus Kviklio enciklopedijoje Mūsų Lietuva,
išleistoje Pietų Bostone 1965 metais.
|
|
Įdomu
gyventi Krekenavoje
Nedidelis Krekenavos miestelis, buvęs valsčius,
dabar seniūnija, bet mažai rasi Lietuvoje kitą tokį žinomą, turintį
turtingą istoriją ir įdomią dabartį. Vien tik demokratinio poeto
K.Stikliaus sukurta daina Anoj pusėj Krekenavos padarė Krekenavą
žinomą Lietuvoje. Čia dirbo, gyveno, mokėsi ar gimė K.Stiklius,
V.Valsiūnienė, G.Markauskaitė-Saulutė, kryžius dirbo V.Svirskis,
medžio drožėjas S.Stankevičius, kanklių meistras S.Rudis, kanklininkės
O.Rudienė, V.Vaitiekūnienė, 1863 metų sukilėlių vadas kun. A.Mackevičius,
Popiežiaus 2000 metais paskelbti XX amžiaus aštuoni kankiniai. Garsus
Krekenavos bažnyčios stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas.
O kur dar dailininkai I.Pakinkevičiūtė, G.Vitartaitė, Z.Plėštys,
ekslibrininkas H.Mazuras, vitražistas Švarlys, tautodailininkai
G.Gaidys, V.Petrėnas, J.Vaupšas, kraštotyrininkas J.Žilevičius su
savo padėjėjais ir muziejumi po atviru dangumi. Verta pažiūrėti,
kaip ir kuo Krekenava šiandien gyvena.
|