|
Valstybė kaip klano įkaitė
Petras KATINAS
Kai kurie politikos apžvalgininkai ir politologai po Seimo pirmininko Artūro Paulausko nuvertimo didžiule balsų dauguma šį įvykį vertina kaip juodojo scenarijaus pradžią. Svarbiausia, kad net 94 parlamentarai iš 107, dalyvavusių posėdyje, balsavo už nepasitikėjimą Seimo Pirmininku. Neabejojama, jog prie šio koalicijos partnerio pašalinimo prisidėjo ne tik visą valdžią imantis V.Uspaskichas, bet ir premjeras A.Brazauskas. Nors daugelis nesitikėjo, kad darbiečiai ir socialdemokratai taip gėdingai išduos savo partnerį. Bet įžvalgesnieji dar praėjusį savaitgalį pastebėjo, kad praeito pirmadienio rytą į A.Paulausko kabinetą atėjo visi trys valdančiosios koalicijos šulai V.Uspaskichas, A.Brazauskas ir K.Prunskienė. Jie aiškiai leido suprasti, jog vienintelė galimybė išsaugoti Seimo Pirmininko postą yra kai kurių pernelyg aktyvių A.Paulausko partiečių socialliberalų sutramdymas. Valdantieji, ypač socdemai ir darbiečiai, jau senokai nepatenkinti, kad tokie socialliberalai kaip Artūras Skardžius, Alvydas Sadleckas, Algirdas Monkevičius ir Nijolė Steiblienė pernelyg dažnai ėmė atskleidinėti koalicijos partnerių įvairias suktybes bei aferas. Tačiau, sprendžiant iš visko, A.Paulauskas atsisakė paklusti tokiam ultimatumui, todėl socialdemokratų ir darbiečių Seimo nariams buvo leista balsuoti laisvai. Tai reiškė, jog jie gali balsuoti už nepasitikėjimą. A.Paulauskas labiausiai supykdė darbiečių vadovą V.Uspaskichą, kai tas atsisakė palaikyti rusų oligarcho sugalvotos parlamentinės komisijos Prezidento veiklai tirti sudarymą. Apie tai aiškiai pasakė dešiniąja V.Uspaskicho ranka tampanti Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė. Ji taip ir pareiškė, kad, Seimo Pirmininkui atsisakius pritarti tos komisijos sudarymui, jis bus nušalintas. Dar daugiau, L.Graužinienė pabrėžė: Arba imame valdžią, arba einame į opoziciją. Keista, jog tokių akibrokštų niekaip neįvertino A.Brazauskas, kuris dabar faktiškai pakluso V.Uspaskichui ir vykdo visas jo užgaidas. Todėl jokiu būdu negalima atmesti galimybės, kad Lietuvoje pradėtas vykdyti dar R.Pakso laikais Maskvoje sugalvotas Laumžirgio (Strekoza) planas. Galbūt kitu pavadinimu, bet esmė ta pati: pastatyti Lietuvoje visiškai paklusnią Rusijai valdžią. Juk, išvarius A.Paulauską, tikriausiai atsistatydins arba irgi bus išvytas užsienio reikalų ministras A.Valionis, kaip buvusio Seimo Pirmininko bendrapartietis. O paskutiniuoju metu iš Maskvos labai padažnėjo ministro A.Valionio kritika, netgi atviri užgauliojimai. Maskva buvo ypač nepatenkinta mūsų Užsienio reikalų ministerijos reakcija į Baltarusijos prezidento rinkimus. Ta reakcija užsienio reikalų ministras užsitraukė ir vietinių Maskvos, ir Minsko mylėtojų, daugiausia iš Socialdemokratų partijos, nemalonę.
Po tokių įvykių visiškai neaišku, kokia bus naujoji valdančioji koalicija. Negalima atmesti galimybės, kad darbiečiai susitars su paksininkais. Tokių ženklų jau esama. Juk neatsitiktinai darbiečių tarybos posėdyje, kur iš esmės ir buvo nulemtas A.Paulausko likimas, svečio teisėmis dalyvavo vienas aršiausių paksininkų Remigijus Ačas. Netgi kalbama, jog V.Uspaskichas pažadėjo šiam rusiškų traktorių ir jų detalų prekeiviui kokio nors ministro portfelį. Bet galimiausias atvejas išlaikyti trijų partijų koaliciją
Akivaizdu, kad V.Uspaskichas nepasitenkins vien A.Paulausko nušalinimu. Kitu jo taikiniu pasirinktas pats Prezidentas, vis pabrėžiantis moralios politikos būtinumą. O vien žodis moralė rusų oligarchui sukelia nervinį šoką. Beje, kaip ir darbiečių pastumdėliais tapusiems socialdemokratams. Tos V.Uspaskicho planuojamos parlamentinės komisijos tikslas ne Prezidento veiklos tyrimas, o valstybės vadovo nušalinimas. Juk iš esmės jis vienas ir liko valdžios viršūnėse, dar nors kiek pagal išgales bandantis stabdyti valstybės stūmimą į liūną ir raginantis liautis žaisti valstybės likimu.
Kaip toliau klostysis tas juodasis scenarijus, sunku pasakyti. Aišku, kad kiti V.Uspaskicho partneriai A.Brazauskas ir valstietė K.Prunskienė laikysis įsikibę savo portfelių. Tačiau esama ir tam tikrų baimių. Nušalintasis A.Paulauskas ne tas žmogus, kuris ramiai tūnos sudėjęs rankas. Be to, jis žino pernelyg daug to paties V.Uspaskicho, A.Brazausko veiklos užkulisinių dalykų. Todėl galima neabejoti, jog, atėjus palankiam metui, jis gali susprogdinti tokią bombelę, nuo kurios gali suskeldėti V.Uspaskicho ir A.Brazausko pamatai.
Kita vertus, Lietuvos tarptautiniam prestižui (išskyrus Maskvą) suduotas skaudus smūgis. Jeigu į užsienio reikalų ministro kėdę bus pasodintas koks nors V.Uspaskicho pastumdėlis darbietis ar paksininkas, mūsų užsienio politika gali radikaliai pasikeisti. Beje, ir rusų oligarchui bei Premjerui aiškiai nepatiko buvusio Seimo Pirmininko pasisakymai apie keliamas Rusijos grėsmes ne tik atsidūrus visiškoje jos energetinėje priklausomybėje. O juk visai neseniai A.Brazauskas demonstratyviai pareiškė, kad jis jokių grėsmių Lietuvai nematąs. Jau tada buvo aišku, jog toks Premjero pasisakymas buvo netiesioginė A.Paulausko kritika ir įspėjimas.
Todėl nereikia būti dideliu pranašu teigiant, kad V.Uspaskichas nusprendė destabilizuoti valstybę su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Dabar, laimėjęs mūšį, rusų oligarchas jau prabilo, kad naujuoju Premjeru taptų tiktai darbietis. Savo ruožtu socialdemokratų vadai pareiškė esą pasirengę dalyvauti naujojoje valdančiojoje koalicijoje, bet su sąlyga, jog premjeru išliktų A.Brazauskas. Matant nuolankų socialdemokratų vadų ir vadukų keliasklupsčiavimą darbiečių šeimininko diktatui, galima numanyti, kad bus paaukotas ir A.Brazauskas. Nesvarbu, jog, taip atsitikus, sunyktų ir pati nomenklatūrinė partija. Beje, nuostolis nedidelis. Juk šioje partijoje nieko socialdemokratiško jau seniai neliko nė kvapo.
Taigi kas laukia Lietuvos? Juk pirmą kartą atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje atklydusio iš Rusijos avantiūristo ir buvusių komunistinių nomenklatūrininkų pastangomis nušalintas parlamento pirmininkas. Laikinuoju Seimo Pirmininku paskirtas darbietis V.Gedvilas. Tačiau V.Uspaskichas jau atvirai prabilo, kad Seimo Pirmininku bus dabartinis jo pavaduotojas darbiečių partijoje V.Muntianas, o jam pačiam labai patiktų Premjero kėdė.
Šitokioje krizinėje situacijoje, kai valdžia atitenka vienai oligarchinei-klaninei grupuotei, opozicija prakalbo apie pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę. Vargu ar tai realu. V.Uspaskicho darbiečiai visomis išgalėmis stengsis išlikti valdžioje iki šio Seimo kadencijos pabaigos. O per tą laiką gali sugalvoti netgi esminių Konstitucijos pataisų. Pavyzdį imti yra iš ko. Juk A.Lukašenka tik už keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus. Tuo labiau kad iki šiol vaidinę labiausiai kompetentingus socialdemokratai, nepaisant jų didelės visokių intrigų patirties, tapo faktiškais beraščio rusų kniaziaus valios vykdytojais. Žinoma, žinant buvusių komunistų neslepiamą nostalgiją sovietmečiui, netgi galima daryti prielaidas, jog visą šį perversmą sugalvojo ne V.Uspaskichas, o A.Brazausko-Bernatonio-Kirkilo-Juršėno politbiuras, o V.Uspaskichu pasinaudota kaip buldozeriu.
© 2006 XXI amžius
|