Atnaujintas 2006 balandžio 14 d.
Nr.29
(1429)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reikia žmonių atgimimo

Pastaruoju metu gausu ateistiškai tendencingų straipsnių laikraščiuose, ateistiškų laidų, įvykių ir net pasikėsinimų prieš Katalikų Bažnyčią ir jos dvasininkus. Katalikų Bažnyčia yra humanizmo tvirtovė, o katalikų dvasininkai yra Kristaus įsteigtos Bažnyčios apaštalų darbo tęsėjai. Kunigai per šventimus gauna Šventosios Dvasios dovaną – perkeitimo galią – aukoti šv. Mišias, perteikti tikintiesiems Kristaus išganymo auką, įvykusią prieš 2000 metų, teikti sakramentus, skelbti Gerąją Naujieną – Evangeliją.

Per kunigų – tarpininkų tarp Dievo ir žmogaus – maldas ir teikiamus sakramentus mums ateina Dievo malonė – sielų išganymas. Tikintieji pasauliečiai turi jiems padėti savo malda ir kitokia reikalinga pagalba atsakingame ir garbingame sielovados darbe.

Popiežiaus Jono Pauliaus II skirtose Maldos apaštalavimo intencijose sakoma melstis, kad Eucharistija teiktų jėgų ir leistų kiekvieną mūsų darbą pradėti ir baigti Kristuje, kad trečiojo tūkstantmečio jaunimas atrastų tikrą idealą, teikiantį prasmę ir vertę jų gyvenimui. Šios ir kitos Maldos apaštalavimo intencijos yra tarsi tikslas, tikintiesiems reikia jo siekti ir vadovautis gyvenime.

Reikia atgimimo visose – tiek materialinio, tiek ir dvasinio gyvenimo srityse ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Prisiminkime, kad du trečdaliai Europos per penkiasdešimt metų buvo Sovietų Sąjungos ir kitų valstybių komunistinių režimų vergijoje, kurioje buvo aršiai persekiojama religija, dvasininkai ir tikintieji, vyko nužmoginimas ir žmogaus kaip asmens žlugdymas.

Per atkurtos nepriklausomybės metus materialinėje srityje daug gera padaryta, tačiau dvasinėje plotmėje nedaug tepasiekta dėl okupacijos metais įdiegto materialistinio mąstymo, stagnacijos ir kitų sovietinių stereotipų, kurie ir dabar tebeveikia žmones. Tad atgimimo reikia visose srityse.

Žmogaus sielos išganymas ateina per tikėjimą į Dievą, sakramentus ir gyvenimą pagal Dešimt Dievo įsakymų, kurie yra ir valstybių teisinis pagrindas.

Sakoma, kad trūksta dorų, sąžiningų darbuotojų, valdininkų ar net valdžios žmonių. Juos reikia išugdyti taip, kad žinotų, jog per tikėjimą į Dievą ateina gyvenimo prasmė.

Žmonės daug vargo ir kančių patiria nesilaikydami Dievo nustatytos tvarkos. O gyvendami pagal Dešimt Dievo įsakymų, lankydami bažnyčią, priimdami ir stiprinami Kristaus įsteigtaisiais sakramentais žmonės gali būti laimingi, kiek tai įmanoma žemėje. Katechizacijos ir evangelizacijos reikia visiems.

Pamąstykime, ką mes galime padaryti per maldą skleisdami tarp žmonių gėrį. Kiekvienas savo srityje. Mokyklose reikia atmesti bet kokias brukamas sekso programas, žalojančias jauno organizmo sveikatą, sekso, stabdančio fizinį ir protinį vystymąsi, platinančio ligas, AIDS, propagavimą. Be to, į mokyklas reikėtų grąžinti ir mokinių elgesio vertinimą. Svarbu, kad mokytojų darbą dirbtų daugiau aukštąjį mokslą baigusių dorų ir autoritetą turinčių vyrų, kurie turėtų būti pavyzdžiu berniukams. Čia daug gali padėti katalikiškos organizacijos.

Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje veikė nemažai katalikiškų organizacijų: angelaičių, ateitininkų, skautų, pavasarininkų, šaulių, jaunalietuvių. Gausiausia buvo katalikiško jaunimo organizacija pavasarininkai. Pavasarininkus globojo parapijos klebonas, kunigai, besimokantys kraštiečiai. Ši organizacija ir dabar galėtų padėti jaunimui išaugti dorais piliečiais.

Šeima – valstybės ląstelė. Šeimos irimas – valstybės, tautos nykimas. Skaudu girdėti, kad mokyklose beveik pusė klasės mokinių neturi tėvų. Kaip sovietų okupacijos laikais, šeima, sukurta „be bažnyčios, be altorių“, yra nepatvari. Ne visi sugeba susitaikyti neišardę šeimos, nes daug kam trūksta tikėjimo į Dievą, sąžinės, pareigos ir atsakomybės. Ypač dėl vaikų. Neturėtų būti smurtaujama šeimose. Deja, tas smurtas demonstruojamas per kai kurias televizijos laidas, spaudoje aprašomos šlykščios ir žmogaus orumą niekinančios, žeminančios smurto apraiškos, nes visuomenė gyvena taip, ką mato ir girdi. Reikėtų kuo daugiau gerų pavyzdžių.

Taigi pasistenkime atgimti visi. Tada ir Lietuva tikrai atgims.

Eugenija KAZLAUSKIENĖ

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija