Atnaujintas 2006 balandžio 14 d.
Nr.29
(1429)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Gražus sumanymas

Kovo 6 dieną Palaimintojo Jurgio Matulaičio namuose Kaune vyko pasitarimas, kurio metu buvo apsvarstytas planas dėl bendruomeninio giedojimo idėjos įgyvendinimo per „Marijos radiją“ šūkiu: „Kad Kristui giedotų visa Lietuva“. Pasitarime dalytasi mintimis bei idėjomis, kaip šį kilnų tikslą pasiekti ir realiai įgyvendinti, kaip žmones paskatinti kartu su bendruomene giedoti, kaip praktiškai siekti jų muzikinio ugdymo bei noro ir nusiteikimo jungtis į bendruomenės giedojimą ir visoje Lietuvoje visa širdimi šlovinti Kristų ne tik maldomis, bet ir giesmėmis. Šiomis mintimis dalijosi ir siūlymus teikė mons. Kazimieras Senkus, „Marijos radijo“ direktorius kun. Oskaras Volskis, mons. Pranas Tamulevičius, kun. Vitas Kaknevičius, s. Janina, mokytoja Aldona Gricienė.

Kun. O.Volskis sakė, kad šiame projekte sutiko dalyvauti ir jį praktiškai remti Kauno Arkikatedros du chorai, Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios, Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios choras, Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. dr. Aurelijus Žukauskas. Jis pasidžiaugė, kad arkiv. Sigitas Tamkevičius remia projektą ir nori, kad būtų Lietuvos bažnyčiose atgaivinta bendruomeninio giedojimo tradicija, bei pritaria minčiai, kad Vyskupų Konferencija kitus – 2007 metus paskelbtų bendruomeninio giedojimo metais „Kad Kristui giedotų visa Lietuva“. Anot kun. O.Volskio, norint, kad kiti metai būtų paskelbti bendruomeninio giedojimo metais, reikia daug darbo ir bendrų pastangų. Labai svarbu ir būtina rasti muzikinį išsilavinimą turintį žmogų, kuris sutiktų kuruoti „Marijos radijuje“ šio kilnaus projekto muzikinę programą, atsakingai ir su išmanymu dirbtų su projekte norinčiais dalyvauti chorais. Po dviejų trijų mėnesių pasirengimo (giesmių parinkimo ir jų įrašymo, pasitelkiant chorus, ansamblius, pavienius giedotojus bei dvasininkus ir pasauliečius, galinčius tinkamai parengti ir pristatyti giesmes ir t.t.) galima būtų kreiptis į Šv. Cecilijos draugiją ir kitas katalikiškas organizacijas, kad jos remtų ir padėtų praktiškai savo vyskupijose, parapijose įgyvendinti bendruomeninį giedojimą, padrąsintų žmones mokytis giesmių, mielai jas giedoti Dievo šlovei ir savo džiaugsmui.

Kun. O.Volskis pasiūlė, aptarus su Lietuvos vyskupais, arkivyskupijoje ir vyskupijose įkurti muzikos komisijas, kurios rūpintųsi bendruomeniniu giedojimu bažnyčiose ir taptų bažnyčių dvasininkų, vargonininkų patariamuoju balsu visais bendruomeninio giedojimo klausimais. Kun. O.Volskio nuomone, vargonininkams ir kantoriams vyskupijose reikėtų organizuoti specialius kursus, kaip giesmes pradėti, kaip mokyti jų žmones, nes labai svarbus yra bažnyčios kunigų, vargonininkų ir tikinčiųjų bendruomenės bendradarbiavimas ir supratimas, kad, norint Kristui visiems giedoti, reikia giesmių repertuarą įvairinti, žmones jų mokyti, skatinti juos giedoti, giesmių tekstus iškabinti specialiai įrengtose lentose.

Mons. K.Senkus atkreipė dėmesį, jog projekto „Kad Kristui giedotų visa Lietuva“ per „Marijos radiją“ laida turėtų prasidėti giesme „Tau, Kristau, tegieda visa Lietuva“. Palaimintojo J.Matulaičio choras įsipareigojo atlikti šią giesmę, kompozitorius Giedrius Kuprevičius – parašyti giesmės pristatymą. Jis taip pat siūlė pamąstyti apie klasikinius bendruomeninius ir improvizacinius, pasitelkiant elektroninę muziką, giesmių atlikimo variantus.

Anot monsinjoro, šio kilnaus tikslo įgyvendinimas – gan ilgas procesas. Norint praktiškai atgaivinti Lietuvoje bendruomeninio giedojimo tradiciją, būtina įkurti sąjūdį šūkiu: „Kad Kristui giedotų visa Lietuva“. Tokio sąjūdžio atsiradimui reikia Bažnyčios vadovų pritarimo ir palaikymo. Be to, svarbu ir iniciatyvinių grupelių atsiradimas vyskupijose, dekanatuose, parapijose, kurios šią bendruomeninio giedojimo idėją viešai skelbtų, jai vadovautų, kad ne tik tikintieji, bet ir Bažnyčios vadovai, kunigai ir vargonininkai jais patikėtų, suprastų ir vertintų.

Anot mons. K.Senkaus, norint, kad visi Lietuvos žmonės mokėtų giedoti tas pačias giesmes, išlaikant vieningumą, reikia apsvarstyti ir siūlyti konkretų planą parapijose, kaip pradėti bendruomeninio giedojimo praktiką žmones mokant vis naujų giesmių bei atkreipti dėmesį į jaunimą ir muzikos mokytojus mokyklose, kad šie išmokytų moksleivius giesmių, kurias galėtų kartu su visais giedoti per pamaldas.

Prieita prie išvados, kad bendruomeninio giedojimo ugdymui pasitarnautų: vyskupijose įkurtos muzikos komisijos ir Šv. Cecilijos draugijos; Bažnyčios vadovų, dvasininkų, vargonininkų ir katalikiškų organizacijų parama; žmonių noras mokytis giesmių iš mons. K.Senkaus parengto „Naujojo liturginio giesmyno palydovo“ (vargonininkai, muzikos mokytojai mokytų žmones, jaunimą naujų giesmių ir skatintų jas bendruomeniškai giedoti); vargonininkams ir kantoriams rengiami kursai; per vyskupijų ir dekanatų kunigų pasitarimus aptariami liturginiai ir muzikiniai dalykai, akcentuojamas bendruomeninis giedojimas; Lietuvos vyskupų kreipimasis į tikinčiuosius ir skatinimas per pamaldas bendruomeniškai giedoti; projekto „Kad Kristui giedotų visa Lietuva“ sėkmingas įgyvendinimas su Viešpaties ir Marijos bei visų tikinčiųjų parama ir šio projekto praktinis taikymas.

Pasitarimo metu buvo pasidžiaugta dvasininkais ir vargonininkais, kurie skatina žmones per pamaldas kartu giedoti, kurie nori, kad jų bendruomenę vienytų per pamaldas ne tik malda, bet ir bendrai atliekamos giesmės, akcentuota sąjūdžio idėjos įgyvendinimo svarba bei tartasi kitame susitikime siūlyti kreiptis į Vyskupų Konferenciją, kad 2007 metai būtų paskelbti bendruomeninio giedojimo metais.

J.P.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija