|
Lietuviškasis Širdvynis
 |
|
Gediminas Griškevičius
|
Manoji Šviesos ir Gėrio abėcėlė 1948 m. kovo 17 d. prasidėjo Čekiškėje, kukliame Lietuvos vidurio miestelyje, tarsi dalijančiame Aukštaitiją ir Žemaitiją. Ten, dabar amžinai besiilsinti, dantų gydytoja dirbusi Mamutė man, klapčiukavusiam Švč. Trejybės bažnyčioje, patarnavusiam šv. Mišiose klebonui J.Jasukaičiui (taip pat jau amžinajam čekiškiečiui) 1956 m. balandžio 12 d. dovanojo ir šiandien vertingiausią namų bibliotekėlėje Palangoje esantį leidinį tais pačiais metais Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų rūpesčiu išleistą Katalikų maldaknygę. Gal ne nuodėmė prisipažinti, jog kai kuriuos Pirmosios maldaknygės posmus mintyse tobulinau, o kai ką kūriau pats. Todėl jau ir pusamžis su plunksna rankose, su Katalikų Bažnyčia, savais žmonėmis ir lietuvių literatūra, kalba, kuria Gyvenimo keliuose ir kryžkelėse gėrėjausi ir tebesigėriu dar ir Gelgaudiškyje (Šakių r.), Šaukėnuose (Kelmės r.), Vilniuje, Kelmėje, Klaipėdoje, Palangoje... Čia daug ir Poezijos. Todėl ir esu laimingas.
G.Griškevičius, baigęs Vilniaus universitete lietuvių kalbos
studijas, dirbo radijuje, Kelmės, Klaipėdos laikraščių redakcijose,
1990-1992-aisiais redagavo Palangą. Išleido eilėraščių vaikams
rinkinius: Saugosiu saulutę (1979), Kai vaikai galvoja (1991),
Mačiulis vakaro keleivis (2005), Linksmųjų vėjų karalystė.
1962-aisiais G.Griškevičiaus eilėraščiai ir
apsakymai debiutavo Lietuvos pionieriuje ir Genyje. Spausdiname
naujausių Palangoje gyvenančio poeto eilėraščių.
Gediminas GRIŠKEVIČIUS
Pasaulis mūsų akyse
I
Ta pati upelė teka,
Tik Tavęs nėra,
Piešia jūroj savą taką
Vakaro žara.
Aš taip pat greta
Žibintas, gatvei gal svarbus,
O nebūsiu net ir švintant,
Nes manęs nebus.
Ir visi, visi nutilsim
Po visų kalbų,
Pailsėję vėl pakilsim?
Aš nenustembu.
Horizonte baltas Vaikas,
Kaip ir mes kadais,
Horizonte Žemės Laikas
Protėvių veidais.
II
Pirma šviesi
Kalėdinė sekundė.
Pirmas spindesys,
Kuris net smilgai
Labai greit parodys,
Koks Visagalys:
Su spinduliu suspurda
Žaliaaistris kraujas
Ir, Dienai augant,
Vėl Pasaulis naujas.
Visi, kas gulėm
Vėl su Saule kėlėm
Pasaulis... Amžinas
Betliejaus prakartėlėj.
Atvirai
I
Eilėrašti,
Skaudus,
Lyg ateizmas,
Ir atlaidus,
Lyg kunigo
Malda,
Eilėraštis
Laisvuomenės
Tragizmas
Ar mano
Sielos
Privati
Valda?
Esi žudikas
Ir graudi
Paguoda,
Gyvenimo
Teisybę
Rast bandai,
Esi Tu
Dievo
Leistas
Vaistas,
Per amžius
Šventas
Mūsų
Atlaidai.
II
Eilėraštis
Tai ypatingai
Laisvas
Vėjo
Gestas,
Sielos
Striptizas,
Testas,
Kuris rodo,
O kiek
Eiliuotgalys
Iš viso
Turi
Proto.
Eilėraštis
Gal vaistas,
Bet ir raistas,
Rentgene
Regimos
Ne tik
Išgijusios
Žaizdos,
Bet ir asabos
Pilnas
Neuro vaizdas.
III
Eilėraštis
Tai ne banko
Kortelė,
Kuri
Dažnam
Gerą ūpą
Kelia
Šmakšt
Į sieną
Ir vaipais
Visą dieną.
Eilėraštis
Skurdžių
Karalius,
Jis turi
Magišką
Galią,
Didesnę
Už banko
Kortelę:
Net bankoriai
Sprogs
Iš pavydo,
Pajutę,
Kad sielą
(Jei turi!)
Išgydo
Linksmas,
Labai trumputis
Eilėraštis,
Net dvi eilutės,
Kurios
Net sužeistos
Neverkia
Gailiai,
O pavasariškai
Šypsosi...
Meilei.
Čekiškė. Baltojo Kelio spėlionės
Vaikas į vieškelį žiūri...
Baltojo Kelio spėlionės:
Ką gi tas Vaikas turi,
Ką išsineš į žmones
Iš savo namų į Pasaulį,
Tarp MYLIU NEMYLIU visų?
Gyvenimą rast be apgaulių
Padėsiu visiems, kol esu.
Poezijos žmonės Pagal Paulių Širvį
Nuplasnos išplasnos
Žalumos vyturiai,
Ką pavasarį šį
Tu smagaus padarei?
Lyg malūnų sparnus
Suks Dievulis metus,
Negraudink, nesakyk,
Kad Likimas kartus.
Jei teisingai, savai
Su savais dainavai,
Tai laimingas Krante
Šitoj žemėj buvai.
Nuplasnos išplasnos
Žalumos vyturiai,
Nugiedos nudainuos
Iš Tenai į Tenai.
Kaip gyventi žinai,
Kaip nesent numanai,
Tavo Meilės kelyj
Išminties Nemunai.
Ant šakų vis nauji
Paukštužėliai kvatos,
Gal nelis bjaurastim
Ant žemelės šventos.
Jeigu paukščių sparnai
Rašo vardą dainos,
Tai iš paukščių vaikai
Vėl dainas dovanos.
...kol lietuviai dainuos.
Žiedelis spalio šalnoje
Sidabru priešryt nužilo pievos,
Saulė vasarą parves negreit, deja,
Stebuklingą žiedą vis dar saugo Dievas
Lietuvą, žiedelį šalnoje.
Daug akių be laiko ašaroja,
Medžių lapai žemės tremtyje,
Daug vaikų svetur eit užsimojo,
Lietuva, širdie mūs šalnoje!
Bet nuskaidrink rudenišką gaidą,
Meile motinos savos, kasdien su ja,
Lauk visų, paklydusiems atleidus,
Lietuva, žydėk ir šalnoje!
Kas yra NEKAS?
Kai vilkai avis vaidina
Ir šypsodamies įkąs,
Ko visi plėšrūnus ginam,
Žinom, kas yra nekas.
Kai meluoja ir nemirksi,
Skiedžia vandeniu šnekas,
Ar už tiesą melą pirksim,
Žinom, kas yra nekas.
Kai protingas, o pritingi,
Saugo vis švarias rankas,
Bėk nuo tinginėlio vingiais,
Žinom, kas yra nekas.
Kas smaguolį Aukso puodą
Liežuviu kasdien iškas,
Pasislėpkim, kaip nuo uodo
Žinom, kas yra nekas.
Bando Lietuvą valdyti
Be Lietuvio dar kažkas...
Ar Lietuvis jau, brolyti,
Savo žemėj vėl NEKAS?
Verksmas praėjusio Vasario pūgoje
Varpai,
Ar apkurtot?
Mankurtai
Per turtą,
Lietuvio sukurtą,
Į rudenio purvą
Vėl murdo
Mūs Burtą.
Vos ašaras maldom:
Mus žemina, valdo,
Mūs Laisvę įšaldo
Mes plaukiam pavėjui,
Nes klupdo SAVIEJI
Prie rusiškos geldos.
© 2006 XXI amžius
|