Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Gegužės pirmąjį sekmadienį -
Motinos diena!

Pasveikinkime savo gyvas mamas ir močiutes,
aplankykime mirusiųjų kapus,
prisiminkime ir pasimelskime už jas

Gegužinių pamaldų turtingumas ir grožis

Inesė Ratnikaitė

Gegužės mėnesį bažnyčiose vyksta pamaldos, skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei. Daugeliui širdį džiugina „mojavinės“ giesmės, skambančios ne tik po bažnyčių skliautais, bet ir kaimo pirkioje, šeimos rate. Tai svarbi ir brangi gėlėmis besipuošiančio gegužio grožio dalis. Šiaulių katalikiškosios „Sandoros“ mokyklos salėje visa diena buvo skirta šio grožio supratimui ir atskleidimui. Balandį dėstytojai, studentai, mokytojai buvo pakviesti į respublikinę konferenciją – seminarą „Katalikiškasis gegužis. Tradicijos ir dabartis“. Organizatoriai – Šiaulių vyskupijos kurija, Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centras, Šiaulių „Sandoros“ pagrindinė mokykla.

Popiežius ragino jėzuitus likti ištikimus savo paveldui

Mindaugas BUIKA

Šv. Ignacas Lojola

Sveikindamas jėzuitus, didžiausią Katalikų Bažnyčios vyrų vienuoliją, jubiliejinių metų celebravimo proga, popiežius Benediktas XVI ragino juos likti ištikimus savo įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos dvasiniam paveldui. Šventasis Tėvas taip kalbėjo balandžio 22 dieną į Vatikano baziliką susirinkusiems aštuoniems tūkstančiams Jėzaus Draugijos narių, jų bendradarbių ir draugų. Prieš susitikimą buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas.

Vyskupijos sukaktis įpūtė miestui gyvybės

Bronius VERTELKA

Žygis pėsčiomis Katedros link

80 metų jubiliejų švenčia Panevėžio vyskupija. Ji įkurta popiežiaus Pijaus XI bule 1926 m. balandžio 4 d. Šiais sukakčiai pažymėti balandžio 28–30 dienomis Panevėžyje vyko iškilmės. Tris dienas šurmuliavo visa Aukštaitijos sostinė.

Su Gavėnios pamaldumu –
į Prisikėlimo džiaugsmą

Giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai

ŠILALĖ. Vienas pagrindinių Gavėnios akcentų Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje buvo Kryžiaus kelio ėjimas ir Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimas. Pastarieji kas sekmadienį po Sumos buvo giedami Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonijoje. Kryžiaus kelias buvo einamas penktadienių vakarais, sekmadieniais prieš Sumą, o kai kuriomis savaitėmis – ir dažniau. Rožinis buvo kalbamas beveik kasdien.

Primicijos istorinėje Katedroje

Kun. Egidijų Kumžą (kairėje) sveikina Gargždų ateitininkai ir jų kuopos vadas klebonas kan. Jonas Paulauskas

Varniai. Varnių parapijoje, Ožtakių kaime, gyvenantys Natalija ir Kazimieras Kumžos užaugino du sūnus: Egidijų ir Kazį. Abu broliai lankė Varnių Motiejaus Valančiaus vidurinę mokyklą. Stropiai mokėsi, buvo pavyzdingo elgesio. Augdami religingoje Kumžų šeimoje, sekmadieniais kartu su tėvais melsdavosi Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Katedroje. Ypač uolus tikintysis buvo Egidijus. Su didžiuliu noru šv. Mišių metu patarnaudavo ilgamečiui šios bažnyčios klebonui kanauninkui Jonui Petrauskiui.

Šventė „Jo vardą aukštinkim giesmėj“

Gieda Žygaičių vidurinės mokyklos mokiniai

Tauragė. Kilnaus tikslo vedamos Tauragės rajono dorinio ugdymo (katalikų tikybos) metodinio būrelio mokytojos surengė giesmių šventę dekanato mokyklų moksleiviams. Šventės tikslas – šlovinti Viešpatį giesme, nes giesmė – viena maldos formų, o iš sielos gelmių išgiedota malda – dar nuoširdesnė.

Komedijų paradas

Petras KATINAS

Kažkodėl žiniasklaida mažumėlę patriukšmavo komentuodama socialdemokratų vyriausiojo derybininko iš naujo dalijantis valdžią Gedimino Kirkilo džiūgavimą, kad „trijų partijų“ vadai susitarė nieko nekalbėti apie savo ministrų ir kitų jų paskirtų valdininkų nuodėmes ar nusižengimus, ir greitai vėl nutilo; o tokių nuodėmių, be abejo, bus per akis. Juk į vadinamąją naująją koaliciją susibūrė toli gražu ne krištolo tyrumo veikėjai, kuriems pirmiausia rūpi asmeniniai reikalai ir pilnos kišenės, tiktai jau ne valstybės. Taigi šitaip trijulė iš anksto suteikė indulgenciją visiems sukčiams, savo draugams bei bičiuliams. Dabar nebebus jokių kalbų apie jokias A.Brazausko šeimynos „Draugystes“, „Šatrijas“, V.Uspaskicho „Krekenavos“ dešras, vokelius ir t.t. Bus galima daryti, ką tiktai nori. Taip buvo atvirai atskleista, netgi nesimaskuojant, kad valdančiajai kompanijai pirmiausia rūpi valdžios postai ir ES pinigai, o daugiau niekas.