|
Meilė motinai švenčiausias jausmas
Jei kartais kas prasitartų nepagarbiai apie motiną, tas turėtų labai susimąstyti, kodėl jis taip padarė. Juk motina tai tas žmogus, kuris, negailėdamas savo sveikatos ir net gyvybės, sudarė sąlygas, kad mes užgimtume, augtume ir gyventume.
Garsusis italų rašytojas Edmundas de Amičis savo knygoje Širdis, kalbėdamas apie motiną, rašo: Meilė motinai visų švenčiausias žmogaus jausmas! Vargas tam, kuris jį trypia!
Visi suprantame, kad tik motinos pasiaukojimo dėka išvydome šį pasaulį. Motinos glamonės, patirtos kūdikystės ir vaikystės metais, išlieka visam žmogaus gyvenimui. Tėvų globojami ir auklėjami, išėjome gyventi ir pasirinkome jį tokį, koks jis mums atrodė tinkamiausias, nors tas pasirinkimas ne visuomet priklausydavo nuo mūsų norų.
Sugrįžus mintimis į savo kūdikystės ir vaikystės dienas, kad ir kur jos būtų prabėgusios gausesnės ar mažesnės šeimos aplinkoje, pirmiausia prieš akis iškyla motinos, kaip gražiausio iš visos šeimos narių, paveikslas.
Aš dažnai prisimenu tuos tūkstančius motinų, kurios drąsiai ir ryžtingai peržengdavo gimdymo skyriaus slenkstį, kad atliktų savo garbingą motinos pareigą. Su pirmuoju naujagimio riksmu pasigirsdavo pirmasis motinos klausimas: Ar mano kūdikis sveikas? Po to jau klausdavo: Sūnus ar duktė? Kad ir kokios lyties kūdikis gimtų, jis motinai būdavo vienodai brangus.
Į užgimusiojo lytį nevienodai reaguodavo apsilankę tėvai. Ypač įstrigęs atmintyje vienas daugiavaikės šeimos tėvas. Pasitikslinęs, ar jau gali pasiimti savo žmoną, daugiau nieko nesakė. Tada akušerė jo paklausė: Kodėl nesiteiraujate, kas gimė, duktė ar sūnus? - Aš ir taip žinau, - atsakė devynias mergaites auginantis tėvas. Ne, šį kartą jūs nežinote, nes jūsų žmona pagimdė sūnų! Tėvas, manydamas, kad akušerė juokauja, tylėjo, o gavęs į rankas kūdikį, skubėjo jį išvystyti ir pasitikrinti, ar tikrai gimė sūnus. Tuo tarpu naujagimio motina, stebėjusi savo vyro veiksmus, gerai suprato, koks laimingas yra jos vyras, veždamasis namo savo dukrelėms broliuką.
Motina savo paskirtimi ir atsidavimu šeimai visais laikais buvo, yra ir bus šeimos susiklausymo, meilės ir santarvės centras.
Motinos dienos proga prisiglauskime iš naujo prie jos, kad ji savo glamonėmis paguostų mus ir atgaivintų nuo darbų pavargusias mūsų galvas.
Gyd. Henrikas SINKUS
Kalvarija
© 2006 XXI amžius
|