|
|
Tai,
ką žinome, ribota, o tai, ko nežinome, neaprėpiama
Dr. Egidijus MaŽintas
Tikrai nemirtingi senosios baltų kultūros ir
gamtadievystės meno kūriniai gali būti prieinami ir teikti malonumo
visiems. Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą
užgesintos: juo švaresnė ugnis, tuo mažiau dūmų, juo tyresnė žmogaus
meilė, tuo mažiau žodžių, mokė jaunimą vaidilos. Valstybės teatro
primadonos mecosoprano Marijonos Rakauskaitės ir scenografo Liudo
Truikio paslaptinga meilės istorija ir gyvenimas namelyje Kauno
Žaliakalnyje iki šiol traukia lankytojus. Muziejus mėgstamas ne
tik kauniečių, bet ir svečių, atvykstančių iš tolimiausių šalies
regionų.
|
|
|
Auklėjo
tautine dvasia
Saulės švietimo draugijos 100-mečiui
1904 metais buvo panaikintas lietuviškos spaudos
draudimas. Vadovaujantis Laikinosiomis taisyklėmis dėl draugijų
ir sąjungų 1906 m. kovo 4 d., buvo leista kurti švietimo draugijas.
Ypač didelės reikšmės turėjo Didžiojo Vilniaus Seimo raginimas kurti
lietuviškas mokyklas ir auklėti jaunimą tautine dvasia.
|
|
|
Spaudos
draudimą prisiminus
1794, 1831, 1863 metų sukilimai buvo pralaimėti.
Ypač žiauriai buvo numalšintas 1863 metų sukilimas.
1863 m. kovo 23 d. caro įsakymu Lietuvoje pradžios
mokyklose buvo galima mokyti tik rusiškai. Uždraustos parapinės
mokyklos. Po metų caro valdininkas S.Mikuckis lietuvių kalbai pritaikė
rusišką raidyną, vadinamą graždanka, kuriuo išspausdintas elementorius.
S.Mikuckiui talkininkavo J.Juška, bet greitai jis atsisakė, talkininkavo
jam ir Laurynas Ivinskis, kuris dėl to vėliau labai išgyveno. Prievarta
brukamus valdiškus elementorius tėvai dažniausiai sudegindavo. 1865
metais rusiškomis raidėmis buvo išspausdintas kalendorius. Tuo pat
metu išleistas kalendorius lotyniškomis raidėmis buvo griežtai uždraustas
platinti. M.Muravjovas asmeniškai uždraudė spausdinti knygas lotyniškomis
raidėmis, tarp jų ir Valančiaus Žemaičių vyskupystę.
|
|