Atnaujintas 2006 gegužės 17 d.
Nr.37
(1437)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Krikščionys aptaria Europos integracijos perspektyvas

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikta XVI susitinka
su Europos Komisijos
pirmininku Manueliu Barozu

Popiežius priėmė Europos Komisijos pirmininką

Prieš savaitę Europos Sąjungos šalyse dvidešimtą kartą minint „Europos dieną“, taip pat ir bažnytiniuose sluoksniuose buvo aktyviai diskutuojamos žemyno tolesnės integracijos perspektyvos bei krikščionių indėlio galimybės šiame procese. Atitinkamus analitinius pareiškimus padarė Europos Sąjungos Katalikų Vyskupų Konferencijų Taryba (COMECE) ir žemyno didžiausia ekumeninė organizacija – Europos Bažnyčių Konferencija (CEC). Šiam tikslui taip pat iš esmės buvo skirtas gegužės 5 dieną Vatikane įvykęs pirmasis popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su Europos Komisijos pirmininku Manueliu Barozu.

Kaip teigiama Vatikano spaudos tarnybos netrukus po Šventojo Tėvo suteiktos audiencijos Europos „vyriausybės“ vadovui paskelbtame komunikate, pokalbio metu M.Barozas informavo apie dabartinę padėtį Europos Sąjungoje, iškilusius iššūkius bei jų sprendimo galimybes. „Buvo prieita prie išvados, kad, nepaisant esamų šešėlių, į vykstantį europinių institucijų integracijos ir konsolidacijos procesą galima žvelgti su viltimi“, - teigiama pranešime. Ypač pabrėžta, jog tam, kad integracija išlaikytų tikslų stabilumą, tai yra, kad nebūtų to blaškymosi, kuris kartais jaučiamas Briuselyje, yra būtina visiems būti solidariems.

Po susitikimo su popiežiumi Benediktu XVI duotame interviu Vatikano radijui, M.Barozas priminė, jog dauguma politinių lyderių, kurie prieš penkis dešimtmečius dėjo pagrindus Europos realiam vienijimuisi, - prancūzas Roberas Šumanas, italas Alčidė Di Gasperis ir vokietis Konradas Adenaueris, - buvo pamaldūs katalikai. „Ir šiandien, nepaisant to fakto, kad europinės institucijos yra sekuliarios, tiesa yra ta, jog mes turime pripažinti tą įnašą, kuriuo krikščioniška mintis visuomet formavo europinę idėją“, - teigė Europos Komisijos pirmininkas

Religijos laisvė nėra derybų objektas

Minėtame interviu jis priminė, kad dabartinis Popiežius turi tvirtą europinį įsitikinimą ir dar prieš išrinkimą į apaštalo šv. Petro sostą kaip kardinolas Jozefas Ratcingeris daug yra rašęs Europos vienybės tema ir yra geras šios srities žinovas. Todėl Šventojo Tėvo dabar M.Barozui išsakyti padrąsinami žodžiai dėl suvienytos Europos ateities sustiprino pasitikėjimą. Pažymėtina, kad, nepaisant buvusios ir esamos kritikos dėl pasitaikančių negerovių, Vatikanas visuomet rėmė Europos Bendrijos kūrimąsi ir su ja 1970 metais užmezgė diplomatinius santykius. Nors Europos Sąjungos plėtroje paprastai pirmiausia akcentuojami ekonominiai reikalai ir vadinamoji „bendroji rinka“, tačiau Bažnyčiai pagrindinis europinio vieningumo bruožas yra bendra kultūra, kurios formavimuisi krikščionybė turėjo didžiausią įtaką.

Labai prasminga, kad iš Portugalijos kilęs praktikuojantis katalikas M.Barozas kaip dovaną Šventajam Tėvui įteikė Fatimos Dievo Motinos keraminę statulėlę. Portugalijoje esančioje Fatimos vietovėje įvykę Švč. Mergelės apsireiškimai išgarsėjo visame pasaulyje. Europos Komisijos pirmininkas Vatikane pabrėžė, kad religijos laisvė suvienytoje Europoje niekada nebus „derybų objektas“, nes priklauso pagrindinėms asmens ir bendruomenės teisėms. Jis taip pat pritarė Bažnyčios nuolat išsakomam pageidavimui, kad Europos Sąjunga neužsisklęstų savyje, bet būtų kiek įmanoma svarbesnės paramos teikėja vargingoms pasaulio šalims ir svariai prisidėtų prie taikaus konfliktų sprendimo.

Bažnyčia pritaria siūlomam svarstymų etapui

Europos Sąjungos Katalikų Vyskupų Konferencijų Tarybos Vykdomojo komiteto pareiškime praėjusios „Europos dienos“ proga stengiamasi atsiliepti į Europos Tarybos 2005 metų birželį paskelbtą „apmąstymo metą dėl Europos ateities“. Šis apmąstymas yra reikalingas dėl to, kad tolesnė ES plėtra po referendumų pralaimėjimų dėl ES Konstitucinės sutarties patvirtinimo Prancūzijoje ir Olandijoje yra atsidūrusi tam tikroje aklavietėje. Kad paskatintų šias diskusijas, Europos Komisija 2005 metų spalį iškėlė vadinamąjį „D planą“ (Demokratija, dialogas ir debatai), kuriuo stengiamasi surengti atitinkamus forumus tiek kiekvienoje Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje, tiek ir ES institucijose Briuselyje.

Bažnyčia, iš esmės pritardama siūlomam Europos ateities apmąstymui ir pabrėždama teigiamus „D plano“ elementus, kartu atkreipia dėmesį, kad daugelis Europos Sąjungos piliečių ir netgi politikų rodo abejingumą šiems Europos Komisijos siūlymams, teigiama COMECE deklaracijoje. Šiuo dokumentu, kurį savo parašais patvirtino naujasis COMECE pirmininkas Roterdamo (Olandija) vyskupas Adrianas van Lujnas bei vicepirmininkai – Dublino (Airija) arkivyskupas Diarmuidas Martinas ir Varšuvos (Lenkija) vyskupas augziliaras Piotras Jareckis, kreipiamasi į ES šalių ir europinių institucijų vadovus „su atnaujinta energija“ telkti dėmesį į Europos integracijai iškilusias problemas, kad Europos Sąjungoje būtų sukurta darbinga terpė „teisingesnei visuomenei kurti“.

Toliau aptardami galimas tų svarstymų plotmes žemyno vyskupai pirmiausia pažymi, kad „debatai dėl Europos ateities turi būti sutelkti į žmogų su jo neatskiriamu orumu“. Iš tikrųjų Europos integracija negali būti savitikslė, bet turi atsiliepti į žmonių ir tautų viltis bei rūpesčius, tarnauti visų bendrajam gėriui ir skatinti Europos atsakomybę pasaulyje. Galima pastebėti, kad ypač šiuo požiūriu dabartinio pusmečio Austrijos vadovavimas Europos Tarybai yra gana vaisingas: Europos Sąjungos vadovybė aktyviai dalyvauja tiek Irano ir Palestiniečių autonomijos aktualijų svarstyme, tiek stengiasi pozityviai įsiterpti į vykstančius prieštaringus procesus Lotynų Amerikoje, ką patvirtina Vienoje šiomis dienomis surengtas ES ir Lotynų Amerikos viršūnių susitikimas.

Išlaikyti pagarbą dvasiniam paveldui

Europos vyskupai diskusijose pasisako už tai, kad yra svarbu iš naujo aptarti žemyno kultūrinį ir dvasinį paveldą, vertybių sistemą, kurie yra esminis visus Europos piliečius vienijantis pagrindas. Senajame kontinente veikia įvairios religijos ir tikybos, tačiau istoriškai vyraujanti yra krikščionybė, kuri esmingiausiai prisidėjo prie žemyno daugumos tautinių kultūrų ir bendrosios europinės civilizacijos formavimo. Deja, esant dabartinei perdėtai sekuliarizacijai „vieni europiečiai šiandien atrodo tarsi būtų nuo šio paveldo pavargę, tarsi jiems patiems jau būtų nusibodusios visos vertybės, kurias dar iš inercijos vadina europietiškomis. Kiti yra taip įsijautę į laisvės, pažangos, lygybės, tolerancijos propagavimą, kad jau prognozuoja ne šias vertybes, o jų parodijas“, teigiama Vatikano radijo „Europos dienai“ skirtame komentare.

Jame primenama prieš porą metų kardinolo Jozefo Ratcingerio (dabartinio popiežiaus Benedikto XVI) išsakyta pastaba, kad dėl tokio absurdiško tolerancijos supratimo europiečiai žavisi viskuo, kas yra jų tradicinei kultūrai svetima, o savojo identiteto tiesiog pradeda neapkęsti. Ši gili vertybių krizė su atitinkamomis pasekmėmis šeimos gyvenimui, neigiamomis demografinėmis tendencijomis, bendrosios kultūros sunykimu daugeliui europiečių atima geresnės ateities viltį, ir to negali kompensuoti santykinė ekonominė gerovė ar politinis Europos žemyno vienijimasis. Štai kodėl dabartinis dialogo ir debatų laikotarpis Europos Sąjungoje turi padėti žemyno gyventojams ir tautoms iš naujo atrasti ir apginti vertybėmis paremtą tapatumą, kas ypač aktualu šių dienų globalizacijos sąlygomis.

Konstitucijos ratifikavimo klausimas lieka aktualus

COMECE pareiškime taip pat primenama, jog, „siekiant įgyti Europos žmonių pasitikėjimą, trumpalaikių kampanijų žiniasklaidoje nepakanka“, reikalingas nuoseklus darbas šia kryptimi. Reikia formuoti tokias Europos demokratines struktūras, kad jos užtikrintų subsidiarumo principo įgyvendinimą ir „Bažnyčių bei kitų veikėjų dalyvavimą Europos integracijos politiniame procese ir pilietinėje visuomenėje“. Svarstydami ekonominio ir socialinio vystymosi klausimus, Senojo žemyno ganytojai patvirtino „neatidėliotinų reformų poreikį“, kurių strateginiu pagrindu galėtų likti vadinamoji „Lisabonos strategija“, ypač sprendžiant užimtumo ir ūkio augimo klausimus.

Kartu jie pabrėžė, kad ekonomikos politika tiek bendraeuropiniu lygmeniu, tiek ir atskirose Europos Sąjungos šalyse pirmiausia turi stiprinti šeimos gyvenimą. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į Europos Sąjungoje išgyvenamą demografinę krizę su vis labiau ryškėjančiomis pasekmėmis senstančioje žemyno visuomenėje. Akcentuojant ekonomines bei politines priemones globalizacijos įtakai apriboti bei skatinti atsakomybę už tarptautinę taiką ir saugumą, už solidarumą ir paramą vargingiesiems regionams, COMECE dokumente pabrėžtinai nurodoma, kad čia reikalingi ne nacionaliniai, bet bendraeuropiniai sprendimai. „Europos Sąjungai reikia dar daugiau mokytis kalbėti vienu balsu ir veikti kaip vieninga jėga“, - tvirtina Europos vyskupai.

Jie taip pat teigia, kad ES Konstitucinės sutarties ratifikavimo klausimas lieka aktualus, nes reikia sudaryti „vieningą politinę ir teisinę sistemą“ visai Europos Sąjungai. Pagaliau jeigu dabar daug kalbama apie privalomas reformas, tai joms vykdyti yra reikalingas bendras teisinis pagrindas, kuriuo kaip tik ir gali būti Europos Konstitucija. Šiuo metu Konstitucinę sutartį jau ratifikavo 15 valstybių, tai yra 60 proc. visų ES šalių, o nepritarimą pareiškė tik dvi – Prancūzija ir Olandija – ir tai daugiau dėl vidaus politinių priežasčių, o ne dėl nepritarimo Europos integracijai.

Integracija turi remtis vertybėmis

Šiemetei „Europos dienai“ pareiškimą paskelbė ir Europos Bažnyčių Konferencijos Bažnyčios ir visuomenės santykių komisija, kuri taip pat pritarė iškeltam „D planui“ ir kartu pripažino, jog pageidaujamas diskusijų bei apmąstymų procesas dar nėra pasiekęs norimo masto, ypač nacionaliniu lygmeniu. CEC, kurią sudaro 125 nacionalinės Protestantų ir Stačiatikių Bažnyčios, atstovaujančios visoms kontinento tautoms, paragino savo nares kuo aktyviau dalyvauti debatuose dėl Europos integracijos ateities įtraukiant visą pilietinę visuomenę. Ypač svarbu pabrėžti, kad „savo prigimtimi Europos Sąjunga suprantama kaip žemyno tautų taikos ir susitaikymo projektas“ ir jo realizavimas esmingai pasitarnauja bendrajam sambūvio ir saugumo reikalui.

Kita vertus, „Sąjungai reikia aiškios vizijos, prasmingumo ir įsipareigojimo, kuris siektų toliau nei vien tik ekonominės gerovės tikslas ir gebėtų įkvėpti visus jos piliečius“, nurodoma didžiausios žemyno ekumeninės organizacijos dokumente. Jame, panašiai kaip ir Europos katalikų vyskupų pareiškime, pabrėžta, jog kontinento vienybės paieškos turi remtis „tokiomis vertybėmis kaip žmogaus orumas, laisvė, teisingumas ir solidarumas“. Esminga, kad Europos ekonominę pažangą lydėtų didesnė socialinė darna bei gamtinės aplinkos globa, kas turi būti bendros politikos svarbūs elementai tiek bendraeuropinėse institucijose, tiek ir kiekvienoje ES šalyje. Ypač pabrėžtinas ekonominės politikos gamtosauginis aspektas, kuris, kituose bažnytiniuose dokumentuose aptariant humanitarinius ir socialinius reikalus, kartais nepakankamai akcentuojamas.

Pagaliau CEC Bažnyčios ir visuomenės santykių komisija primena, kad bendraeuropinės institucijos turi stiprinti savo vaidmenį ir globaliniame kontekste – tam, žinoma, reikalingas konsensusas ES viduje – bei turi būti didesnis skaidrumas priimant sprendimus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija