Atnaujintas 2006 gegužės 19 d.
Nr.38
(1438)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Merą, seniūną – rinkti ar skirti?

Panevėžio miesto Tarybos
krikščionių demokratų frakcijos
vadovas Julius Beinortas

Meras ar seniūnas – žmogus, nuo kurio veiklos nemažai priklauso jo valdomo regiono gerovė. Kaip būtų geriau – skirti juos, kaip buvo daroma anksčiau, ar rinkti? Šia tema kalbėjomės su Kovo 11-osios Akto signataru, Panevėžio miesto Tarybos krikščionių demokratų frakcijos vadovu Juliumi BEINORTU.

 

Skubantis laikas, kaip upėje tekantis vanduo, artina rinkimus į miestų ir rajonų Tarybas. Seime netyla ginčai, ką daryti – merus skirti ar juos rinkti? Daugiau nei dešimt metų dirbote Seimo nariu, todėl apie tai tikriausiai turite savo nuomonę.

Jeigu mero rinkimuose savo kandidatūras keltų asmenybės, tai, viena vertus, pirmiausia padidėtų šitaip išrinkto mero atsakomybė. Antra vertus, koks tada bus jo santykis su Taryba? Gali atsitikti taip, kad į ją bus išrinkta vienos partijos dauguma, o meru taps kitos partijos žmogus. Taip gali būti užprogramuota nuolatinė įtampa. Prisiminkime, kai Prezidentas buvo Algirdas Brazauskas, o Seimą sudarė grynai dešiniosios pakraipos žmonės, tada A.Brazauskas sakė, kad tokia padėtis jam buvo nepatogi.

Meras gali būti populistas, labai žymus žmogus, bet Taryba galbūt laikosi kitokios nuomonės ir todėl mero iniciatyvą ji gerokai varžytų. Kitas dalykas – kuria linkme išvis turėtų eiti mūsų demokratija? Jeigu norime, kad partijos identifikuotųsi kaip žmonių grupės, prisiimančios atsakomybę, tai atskirų mero rinkimų neturėtų būti. Juk partija gavo daugiausia balsų, įgijo pasitikėjimą, ji siūlo žmogų, kurį laiko tinkamu būti meru. Jeigu laikysiuosi tos nuostatos, kad reikia pasitikėti partijomis, tai jokių individualių mero rinkimų neturi būti. Jeigu sakome, kad partijos yra susikompromitavusios ir jos tegu būna tik dėl vaizdo, tai reikia ieškoti asmenybių. Renkant asmenybes, reikia pasvarstyti: gal ir į Seimą reikia rinkti tik vienmandatėse apygardose? Aš esu daugiau parlamentarizmo šalininkas, tad linkėčiau, kad būtų partiniai sąrašai, būtų partinė kova ir meras būtų iš tos partijos, kuri gavo daugumą. O jeigu merą žmonės rinktų tiesiogiai? Tai būtų tarsi V.Uspaskicho sindromas, meras būtų kaip kažkoks gelbėtojas, kuris gali viską duoti.

O kaip manote, seniūnus skirti, kaip ir anksčiau, ar rinkti?

Seniūnas, mano manymu, yra daug mažesnių galių turintis vykdomosios valdžios žmogus nei meras. Imkime JAV demokratijos pradžią, kada rinkdavo ne tik seniūną, bet ir šerifą – žmogų, kuris įsipareigodavo saugoti viešąją tvarką. Tam tikru mastu taip gali būti. Jeigu seniūną rinktume, tai tuoj iškiltų klausimas – kodėl ne merą? Prezidentą ir seniūną renkame, tai kodėl ne merą? Tačiau nepalyginamos seniūno ir mero galios. Meras diktuoja savivaldybės politiką kuriais nors klausimais. Seniūnas jokios politikos diktuoti negali. Jis gauna kažkiek lėšų ir privalo suktis savo seniūnijos katile.

Kalbėjosi Bronius VERTELKA

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija