Atnaujintas 2006 gegužės 26 d.
Nr.40
(1440)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Aptarė darbų gaires

Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdyje

Gegužės 16–18 dienomis Trinapolio rekolekcijų namuose Vilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo visi Lietuvos vyskupai ordinarai ir augziliarai, taip pat du vyskupai emeritai Juozas Preikšas ir Juozas Žemaitis. Vieną dieną kartu su Lietuvos vyskupais posėdžiavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbrigenas.

Susitikimo pradžią vyskupai skyrė maldai ir susikaupimui, išklausė Palendrių šv.Benedikto vienuolyno prioro t. Herve de Broc, OSB, konferenciją.

Posėdyje daug dėmesio buvo skirta birželį įvyksiančiam vizitui Ad limina. Tai maždaug kas penkeri metai rengiamas visiems Katalikų Bažnyčios vyskupams privalomas susitikimas su Šventuoju Tėvu ir apsilankymas įvairiose Šventojo Sosto institucijose.

Nemažą posėdžio dalį ganytojai svarstė tikybos mokytojus rengiančių institucijų bendradarbiavimo galimybes bei iššūkius, kylančius dėl naujų valstybės keliamų reikalavimų pedagogams. Apie tai, kaip šiuo metu vyksta tikybos mokytojų rengimas, kalbėjo Religijos studijų kolegijos direktorius kun. Arvydas Kasčiukaitis, Vilniaus pedagoginio universiteto Katalikų tikybos katedros vedėjas kun. Algis Baniulis, SJ, Klaipėdos universiteto Katechetikos katedros vedėjas kun. Arvydas Ramonas, o apie tikybos mokytojų darbą – Lietuvos katechetikos centro direktorius kun. Rimantas Gudlinkis. Minėtose mokymo įstaigose būsimieji tikybos mokytojai gauna ir profesinį, ir pedagoginį išsilavinimą. Klaipėdos universitete jie įgyja dar ir gretutinę specialybę. Nors mokinių skaičius mažėja, tačiau dalis mokytojų, pradėjusių tikybos mokyti Nepriklausomybės atgavimo pradžioje, jau išeina į pensiją, todėl reikia naujų specialistų, kurie ne tik turėtų profesinių žinių, bet ir sugebėtų dalytis tikėjimu.

Vyskupai nutarė, kad Lietuvos Vyskupų Konferencijos Švietimo komisija iš tikybos mokytojus rengiančių institucijų ir vyskupijų katechetikos centrų atstovų sudarys darbo grupę, kuri, išanalizavusi dabartinę padėtį, teiks pasiūlymus, kaip ruošti šių dienų reikalavimus labiau atitinkančius tikybos mokytojus.

Plenariniame posėdyje vyskupai dalijosi patirtimi, kaip vyksta nuolatinis kunigų ugdymas. Visose septyniose Lietuvos vyskupijose kunigai reguliariai kas mėnesį susirenka vyskupijos centre. Čia jie gauna aktualios informacijos, supažindinami su naujais Bažnyčios dokumentais. Susitikimų metu taip pat išsamiau pristatoma kuri nors teologinė ar sielovadinė tema. Vasarą ne vienerius metus būdavo kviečiami teologijos dėstytojai ir įvairių sričių specialistai iš užsienio, kurie kunigams vesdavo kelių dienų kursus, tačiau pastaruoju metu stengiamasi, kad kunigai galėtų paskaitų klausytis lietuvių kalba. Kai kurios vyskupijos turi specialias programas jauniems kunigams ugdyti, kitur labai sėkmingai veikia pačių kunigų iniciatyva susibūrusios saviugdos ir studijų grupės. Pažymėta, kad šiuo metu būtų naudinga kiekvieniems metams sudaryti sistemingą nuolatinio kunigų ugdymo paskaitų programą ir vyskupijoms bendradarbiauti kviečiant prelegentus.

Ganytojai tarėsi dėl Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejaus 2008 metais paminėjimo. Šis jubiliejus reikšmingas ne tik Kauno arkivyskupijai, kuriai priklauso Šiluva, bet ir visiems Lietuvos tikintiesiems, todėl jam būtina ruoštis iš anksto. Pasiruošimo programoje bus pabrėžiamas evangelizacijos aspektas; parapijos bei tikinčiųjų bendruomenės kviečiamos nagrinėti savo sielovadinės veiklos galimybes ir išdėstyti poreikius, į kuriuos bus stengiamasi atsižvelgti.

Lietuvos vyskupai, norėdami atkreipti didesnį tikinčiųjų dėmesį į šiuolaikinius Gerosios Naujienos skleidimo būdus, nutarė Lietuvoje, kaip ir Visuotinėje Bažnyčioje, minėti Visuomenės komunikavimo priemonių dieną per Kristaus žengimo į dangų – Šeštinių šventę. Šią dieną kviečiama melstis už krikščionišką žiniasklaidą, joje besidarbuojančius tikinčiuosius bei visus katalikus žurnalistus. Netrukus bus paskelbtas šiai dienai skirtas bendras ganytojų laiškas.

Posėdyje buvo pristatytas baigtas rengti trečiasis pataisytas ir papildytas Naujojo Testamento lietuviškojo teksto leidimas su išsamiais kun. prof. Antano Rubšio komentarais ir teksto biblinių sąsajų nuorodomis. Rengiant šį tekstą buvo atlikti kun. prof. A.Rubšio siūlyti pakeitimai, taip pat suvienodinta kai kurių žodžių rašyba ar patikslintas jų vertimas. Lietuvos Vyskupų Konferencija patvirtino šį Naujojo Testamento leidimą ir leido jį publikuoti.

Vyskupai nutarė paraginti klebonus ir visus tikinčiuosius rinkti savo parapijos istorijos medžiagą, ją kaupti, sisteminti bei surašyti. Svarbu pažinti ne tik seniausią, bet ir pastarųjų dešimtmečių istoriją, užfiksuoti dar gyvų liudininkų prisiminimus apie tai, kaip vyko parapijos gyvenimas pokario ir ateistinio persekiojimo metais. Nors šis laikotarpis nėra labai nutolęs, tačiau, vengiant persekiojimų, daugelis renginių vyko slapta, saugumo sumetimais buvo vengiama ką nors užrašyti ar fotografuoti. Todėl išliko nedaug dokumentinės medžiagos. Ne tik Katalikų Bažnyčios, bet ir visa Lietuvos istorija daug prarastų, jei ši informacija nebūtų užfiksuota.

Kitą trijų dienų Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdį numatyta surengti Marijampolėje spalio 24–26 dienomis.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija