Atnaujintas 2006 gegužės 3 d.
Nr.33
(1433)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Nukentėjusiems asmenims reikia tinkamo dydžio pensijų

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos metinės konferencijos kreipimasis dėl valstybinių nukentėjusių asmenų pensijų bazės padidinimo

Mes, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, dėl sovietinio okupacinio režimo esame patyrę didžiulių praradimų. Mes ir mūsų šeimos prarado turtą. Lageriai ir tremtis atėmė daug metų – mes negalėjome laiku įgyti mokslo ir pasirinktų profesijų. Po įkalinimo ir tremčių negalėjome gauti mokamo darbo ar užimti atsakingesnes pareigas, negalėjome dirbti kai kuriose veiklos srityse ar laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą. Ši diskriminacija tęsėsi visus sovietinės okupacijos dešimtmečius ir paprastai paliesdavo visus šeimos narius. Buvusių politinių kalinių ir tremtinių socialinio draudimo senatvės pensijos yra mažesnės negu kitų šalies piliečių. Siekiant nors iš dalies kompensuoti patirtas netektis ir išlyginti socialinę padėtį, buvo nustatytos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, savo dydžiu motyvuotai susietos su socialinio draudimo pensijomis.

Pozityviai keičiantis šalies ekonomikai, augant gyventojų pajamoms, uždarbiams, o kartu ir kainoms, nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, būdama įšaldyta 1998 metų lygio, praranda savo pirmykštę prasmę, nebepajėgia atlikti savo pagrindinio socialinės kompensacijos vaidmens ir daugelį senyvų žmonių stumia į neviltį ir realų skurdą. Įvedimo metu nukentėjusių asmenų valstybinė pensija buvo lygi beveik pusei vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos. Šiuo metu ji tesiekia trečdalį.

Mes, politiniai kaliniai ir tremtiniai, persekioti sovietmečiu, Sibire badavę ir praradę sveikatą, vėl esame stumiami į skurstančių pavargėlių padėtį. Ne vienerius metus tūkstančiai rašo pareiškimus įvairioms valdžios institucijoms ir prašo spręsti nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos padidinimo klausimus ir nors šiek tiek pagerinti jų socialinę padėtį. Tačiau visi siūlymai yra demonstratyviai atmetami ar nutylimi. Kas tai – pasityčiojimas ar kerštas už tai, kad mes nekolaboravome, svajojome apie Nepriklausomybę ir siekėme ją įgyvendinti?

Mes protestuojame prieš šių problemų sprendimų vilkinimą ir reikalaujame neatidėliojant jas spręsti. Manytume, kad tikslinga būtų nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydį įstatymu susieti su esama valstybinio socialinio draudimo pensijos baze. Taip būtų užtikrintas nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos paskirties ir prasmės įgyvendinimas.

Minimi klausimai skaudžiai paliečia daugelio tūkstančių senyvo amžiaus žmonių socialinės būklės istorinio teisingumo, moralės bei doros ir mūsų valstybės pilietinės pozicijos aspektus.

Mes primygtinai prašome Lietuvos Respublikos Prezidentą, Ministrą Pirmininką ir Seimo Pirmininką paskatinti skubiai priimti realius šių problemų sprendimus. Tuo labiau kad dėl ekonominės šalies padėties galima tai padaryti.

 

Okupacijos padaryta žala turi būti atlyginta

 

Pareiškimas dėl Rusijos okupacijos padarytos žalos atlyginimo

Atkūrus Lietuvos valstybę, 1992 metais tautos referendume buvo pareikalauta atlyginti Rusijos okupacijos padarytą žalą. Šis lietuvių tautos reikalavimas neatšauktas ir galioja iki dabar. Rusija, Sovietų Sąjungos įsipareigojimų perėmėja, šios prievolės nevykdo, nepaisydama Europos Asamblėjos priminimo.

Mes raginame Lietuvos Vyriausybę vykdyti referendume pareikštą Lietuvos piliečių valią, visiškai ir iki galo išreikalauti iš Rusijos atlyginti Lietuvos valstybei ir jos piliečiams padarytą materialinę ir moralinę skriaudą, pirmiausia atsiskaitant su buvusiais Gulago kaliniais ir tremtiniais už priverstinius darbus nežmoniškomis sąlygomis.

Mes atkreipiame dėmesį į tai, kad įstatymas įpareigoja Vyriausybę nuolatos kelti klausimą dėl žalos atlyginimo. Reikalaujame, kad įstatymas būtų vykdomas.

Posėdžio pirmininkai

Artūras FLIKAITIS

Vidmantas SAMYS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija