Atnaujintas 2006 birželio 23 d.
Nr.48
(1448)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Esame Viešpaties vaikai

Praėjo vienas gražiausių metų mėnesių – gegužė, gamtos atgimimo metas. Man jis dar ypač gražus savo gegužinėmis pamaldomis. Švč. Mergelės Marijos litanija, kitos giesmės primena vaikystės laikus, kai kaime buvo giedama ne vien gegužinė litanija, bet ir birželio mėnesį – Švč. Jėzaus Širdies litanija. Gera žinoti, kad ši tradicija gyvuoja ir dabar. Bet ne visur.

Už meilę Dievui ypač esu dėkingas savo šviesaus atminimo mamai, kuri pokary įstengė visus mus, aštuonis vaikus, ne tik užauginti, bet ir perduoti mums savo pamaldumą bei tikėjimą. Kaip tik gegužės mėnesį sukako 30 metų nuo mamos mirties. Ji ilsisi Skriaudžių (Prienų r.) kapinėse kartu su mūsų tėte, kai kuriais broliais, seserimis.

Šia liūdna, bet garbinga proga Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčioje buvo aukotos šv. Mišios. Po to jau mirusios mano sesers Adelės namuose, kur dabar gyvena ir šeimininkauja jos vaikai, pagiedojome Švč. Mergelės Marijos litaniją, sukalbėjome dalį rožinio. Prisiminėme, kad visi nueisime ten, kur yra mūsų artimieji, nieko mes nepakeisime... Visi esame Viešpaties vaikai.

Ypač graži šventė Šeštinės. Dažniausiai lankome Garliavos Švč. Trejybės bažnyčią. Ji labai miela, visada gražiai tvarkoma ne vien vidus, bet ir išorė. Tai didelis klebono kun. Kęstučio Vosyliaus, kunigų Mindaugo Martinaičio, Vlado Bobino, jų pagalbininkų parapijiečių nuopelnas. Tą Šeštinių dieną bažnyčioje vaikai priėmė Pirmąją Komuniją. Ši šventė vaikams, be abejo, išliks atmintyje visam gyvenimui.

Tačiau džiugino ne viskas. Kai kurie tėvai ar giminės per šv. Mišias vaikščiojo iš vienos bažnyčios pusės į kitą nepriklaupdami prieš didįjį altorių ar nenusilenkdami jam. Tarpusavyje, žiaumodami kramtomąją gumą, laisvai šnekučiavosi. Spragsėjo fotoaparatai, dūzgė filmavimo kameros, čirškė mobiliojo ryšio telefonai. Buvo trikdoma rimtis ir susikaupimas. Man pagailo tokių žmonių, nes jie nesuvokė, ko atėjo į Dievo namus. Gal papramogauti, pasirodyti, kokie jie šaunuoliai? Bet tai anksčiau ar vėliau gali atsiliepti vaikų auklėjimui.

Juozas NAGINIONIS

Garliava, Kauno rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija