Atnaujintas 2006 birželio 30 d.
Nr.50
(1450)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kaišiadorių vyskupijoje

Merkinės dekanate

Už laisvę žuvusiems...

Merkinės kryžių kalnelyje

Merkinė. Kryžių kalnelyje tradiciškai paminėta Gedulo ir vilties diena ir pagerbti laisvės kovų dalyviai. Kasmet laiko tiltai šioje vietoje suveda gyvus ir mirusius kovotojus.

Šiemet Dainavos krašto partizanų pagerbimo šventė prasidėjo šv. Mišiomis Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kurias už visus žuvusiuosius Merkinės kryžių kalnelyje ir už gyvus likusius laisvės kovų dalyvius aukojo Merkinės dekanato dekanas kun. dr. Robertas Rumšas.

Po šv. Mišių eisena pasuko į kryžių kalnelį. Čia sunkiais pokario metais atgulė per 700 nekaltų žmonių, kurie buvo nukankinti, išžudyti, nuteisti be teismo... Dabar toje vietoje pašventinta per du šimtus kryžių.

Prie 1994 metais statytos koplytėlės susirinko jau garbaus amžiaus sulaukę partizanai ir jų ryšininkai iš Varėnos ir kitų rajonų. Pagerbti mirusių ir gyvų laisvės kovų dalyvių kasmet susirenka likę gyvi kovotojai už Lietuvos laisvę. Tai jie mums liudija pokario metų istorinę tiesą, kurią norėta pamiršti...

Kasmet kryžių kalnelyje vykstančiuose renginiuose dalyvaujantieji primena, kad kova prieš blogį niekuomet nesibaigia, o žuvusių partizanų dvasios palikimas šiandien saugomas mūsų atmintyje ir širdyse.

Dainavos apygardos partizanų vadas Kazimieras Savičius kalbėjo, kad Lietuvos nepriklausomybę iškovojo nelygiose laisvės su okupantais kovose žuvę partizanai. Jiems teko sunki misija – atlikti tai, ko neatliko tuometinė Lietuvos kariuomenė. Jie žuvo, bet apgynė tautos orumą... Čia susirinkę gyvieji laisvės kovų dalyviai – pirmieji ir patys tikriausi atkurtos nepriklausomybės signatarai.

Seimo narys Algis Kašėta paminėjo, jog Merkinėje ir kitose Lietuvos vietose žuvę kovotojai tapo tuometinės Lietuvos politikų nusikalstamos veiklos įkaitais. Į kasmetinius minėjimus kryžių kalnelyje žmones atveda idėja – čia ateinama pasitikrinti, ar šiandien svarbi meilė, pagarba tėvynei.

Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis pastebėjo, jog palaidotieji kryžių kalnelyje to nusipelnė, jog čia vykstantys minėjimai galėtų būti gausesni.

Rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša sakė, kad žuvusiesiems už tautos laisvę pastatytos koplytėlės ir kryžiai ateities kartoms primins apie tai, kad ne visi buvo nuolankūs priešui ir abejingi tėvynei. „Gerbdami žuvusių laisvės kovų dalyvių atminimą, turime būti vieningi ir budrūs...“ – sakė jis.

Šiaulių dramos teatro aktorė Olita Dautartaitė, turinti sodybą Pelekiškių kaime, prabilo B.Brazdžionio, H.Nagio, poeto tremtinio K.Inčiūros eilėmis apie laisvę. Prie koplytėlės skambėjo tremtinių, partizanų, tautinės dainos, kurių leitmotyvas – begalinis laisvės troškimas ir pasiryžimas: „...Ir kas gi mus nugalės, jeigu mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjom mirtį...“

Visi partizanai ir ryšininkai, metų naštos dar neišvarginti, brangina kiekvieną susitikimą su kovų dalyviais. Orūs ir susikaupę jie tylos minute pagerbia Sibire sušalusius, nukankintus – visus, žuvusius ant laisvės aukuro...

Rūta Averkienė

Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija