Atnaujintas 2006 birželio 30 d.
Nr.50
(1450)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Nesuprantu

Nesuprantu, kaip jaučiasi tie žmonės, kurie sovietmečiu lietuvius trėmė, šantažavo, kankino, žudė, o dabar dedasi esą Lietuvos patriotai. Gali būti, kad vieni tapo komunistais ir išdavikais siekdami karjeros, kiti prisidengdami, slėpdamiesi už komunisto vardo dirbo laisvai Lietuvai, kiek leido (tokių yra ir dabar, bet jie dirbo okupantams). Tačiau buvo ir Lenino, Stalino sekėjų, komunistais tapo iš idėjos, kuriems ji – pagal širdį, sąžinę, protą. Mane stebina tie, kurie iš idėjos anksčiau kovojo prieš nepriklausomą Lietuvą, o dabar lyg niekur nieko, paslėpę savo praeitį archyvuose, sakosi dirbą Lietuvai. Man jais sunku tikėti, aš jų bijau.

Viena komunistė Sąjūdžio pradžioje įsitraukė į jo gretas, net prasibrovė į vadovaujančią tarybą, kad, viską sužinojusi, jam kenktų, trukdytų dirbti, kad galėtų pranešti apie Sąjūdžio planus, o dabar dirba toliau kaip niekur nieko. Buvo ir tokių komunistų, kurie iš meilės komunistų partijai bučiavo savo raudoną „duonos knygelę“, o akys iš meilaus susigraudinimo blizgėjo, bet šiandien jie – „krikščionys demokratai“. Įdomu, kaip jie jaučiasi, kaip dirba ir kam dirba? Ko laukia, ar galima jais pasitikėti ir skirti į atsakingus postus? Manau, jie keičia kailį, dirba tik dėl karjeros, postų, kuriuose būdami kenkia Lietuvai, jos laisvei, gerovei, vienybei. Gal dėl to šiandien Lietuvoje dar vis nėra laukiamos gerovės, laisvės, doros, pagarbos laisvės gynėjams ir žuvusiems. Jie priima sau reikiamus įstatymus ir pagal juos „dirba“ Lietuvai, kenkia jai, bet nenusikalsdami esantiems įstatymams. Kai atsikratysime tokiais „patriotais“, Lietuvoje bus tvarka ir geriau gyvensime. Kol jie „pelnytai“ sėdės savo postuose, Lietuvoje gero nesulauksime.

Ar nejaučia jie sąžinės graužimo, gėdos? Juk jie tampa dvigubais nusikaltėliais. Garbingiau prisipažinti, atsisakyti karjeros ir nedirbti klastingo, juodo darbo. Tie, kurie kovojo prieš Lietuvą, dabar ją valdo, lyg ji jiems priklausytų, lyg būtų ją gynę, o ne kenkę. Todėl negali žinoti, ką jie galvoja, ką žada daryti. Gal laukia, kad galėtų vėl prieš Lietuvos laisvę kovoti, kad vėl būtų „prie ruso geriau“. Bet man jų ir gaila – juk jie lietuviai, suklaidinti lietuviai.

Stasys ČIŽIŪNAS

Panevėžio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija