Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Šventasis Tėvas nesiliauja rūpintis šeimų gerove

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI pabrėžia, kad tėvai yra pirmieji savo vaikų evangelizuotojai „L’Osservatore Romano“ nuotrauka

Dekretas dėl visuotinių atlaidų galimybės ir sąlygų

Patvirtindamas šeimos sielovados prioritetinę reikšmę Bažnyčiai, popiežius Benediktas XVI liepos 8-9 dienomis lankysis Ispanijoje ir dalyvaus Valensijos mieste šią savaitę vykstančiame 5-ajame Pasaulio šeimų susitikime, kuriame tėvai ir ekspertai svarsto, kaip geriau perduoti krikščioniškąjį tikėjimą jaunajai kartai. Pabrėžiant renginio ypatingą reikšmę, Šventojo Tėvo pritarimu jo dalyviai ir su Valensijos susitikimu malda besivienijančios visos katalikų šeimos, kartais vadinamos „namų Bažnyčiomis“, įprastomis sąlygomis gali laimėti netgi visuotinius atlaidus.

Kaip skelbiama birželio 27 dieną publikuotame Apaštalinės penitenciatūros, aukščiausio bažnytinio teismo, vadovo amerikiečio kardinolo Frensio Stafordo dekrete, kad įgytų visuotinių atlaidų dovaną, Valensijos susitikimo dalyviai, atvykę iš visų planetos žemynų, turi atlikti visavertę išpažintį, priimti Komuniją, pasimelsti Popiežiaus intencijomis ir būti visiškai atsiriboję nuo bet kokios nuodėmės. Tie katalikai, kurie negali dalyvauti Pasaulio šeimų susitikime, tomis pačiomis dienomis irgi gaus visuotinius atlaidus, jeigu savo šeimose įvykdys minėtas sąlygas ir vienybėje su Valensijos susitikimu bendruomeniškai sukalbės „Tėve mūsų“, „Tikėjimo išpažinimą“ bei kitas maldas „prašydami Dievo gailestingumo“.

Atlaidų dekrete reiškiama viltis, kad į Valensiją susirinkę šeimų nariai „entuziastingai ir pareigingai“ dalyvaus susitikimo programoje numatytose liturginėse celebracijose bei drąsiai reikš iniciatyvas ten vykstančiose konferencijose bei liudijimuose. Sustiprinti Dievo malone, sugrįžę į gimtines jie dar ryžtingiau formuos savo šeimų gyvenimą „pagal Evangelijos šventuosius principus“ ir bus tikrai sektini pavyzdžiai bei tikėjimo skelbėjai savo artimųjų ir kaimynų šeimoms. Dokumento pabaigoje pabrėžiama, kad Popiežius meldžiasi, jog Pasaulio šeimų susitikimas tiek jo dalyviams, tiek ir visai Katalikų Bažnyčiai duos didžiulės naudos, „ypač per gilų apmąstymą šeimos temos, tos gyvybės ir meilės buveinės, namų Bažnyčios, kurioje tėvai perduoda savo vaikams neįkainojamą tikėjimo dovaną“.

Pasaulio šeimų susitikimų istorija ir struktūra

Pasaulio šeimų susitikimų ištakos siekia1981 metus, kai popiežius Jonas Paulius II paskelbtu apaštaliniu paraginimu „Familiaris consortio“ ypač iškėlė šeimos nepakeičiamą reikšmę kiekvieno asmens integraliai saviraiškai, visai Bažnyčiai ir visuomenei. Tuomet jis įkūrė naują Šventojo Sosto dikasteriją – Popiežiškąją šeimos tarybą, kurios paskirtis – rūpintis šeimų sielovados koordinavimu pasaulio diecezijose. Kaip tik Popiežiškoji šeimos taryba, kuriai vadovauja kolumbietis kardinolas Alfonsas Lopesas Truchiljas, kas treji metai organizuoja Pasaulio šeimų susitikimus. Pirmasis toks renginys Romoje įvyko 1994 metais, antrasis – Brazilijos mieste Rio de Ženeire 1997-aisiais, trečiasis 2000 metų jubiliejaus proga vėl surengtas Romoje ir ketvirtasis 2003-iaisiais vyko Filipinų sostinėje Maniloje.

Kiekviename iš tų susitikimų dalyvaudavo nuo vieno iki dviejų milijonų piligrimų; panašaus dalyvių skaičiaus laukiama ir Valensijoje. Pagal nusistovėjusią tradiciją prieš baigiamuosius Pasaulio šeimų susitikimo renginius, kuriems vadovauja Popiežius arba jo legatas (Jonas Paulius II dėl blogos sveikatos į Manilos susitikimą atvykti jau negalėjo), Valensijoje liepos 4-7 dienomis vyko Tarptautinis teologinis-pastoracinis kongresas, nagrinėjęs susitikimo temą „Tikėjimo perdavimas šeimoje“. Jo dalyviai buvo teologai, švietimo ekspertai, už šeimų sielovadą atsakingi nacionalinių episkopatų nariai, bažnytinių judėjimų ir katalikiškos žiniasklaidos atstovai. Tuo pačiu metu vyko Vaikų kongresas, kuriame jauni žmonės aptarė savas problemas, ypač kreipdami dėmesį į laisvalaikio krikščioniškos kultūros ugdymą.

Be abejonės, svarbiausi Pasaulio šeimų susitikimo įvykiai bus tie, kuriems vadovaus pats popiežius Benediktas XVI: tai ateinantį šeštadienį vyksiantis maldos budėjimo ir liudijimų vakaras ir sekmadienį aukojamos susitikimo uždarymo šv. Mišios. Laukiama, kad šeštadienio kalboje ir sekmadienio homilijoje Šventasis Tėvas įvertins sudėtingą šeimos padėtį šiuolaikinėje sekuliarizuotoje visuomenėje ir nubrėš atitinkamas veikimo gaires tėvams, Bažnyčiai ir valstybei. Visuomenės gyvenimo kokybišką gerovę garantuojantis vyro ir moters santuokine meile ir atsidavimu grindžiamas šeimos stabilumas turi būti palaikomas sutelktomis pastoracinėmis, socialinėmis ir politinėmis priemonėmis, kuriose vieningai veiktų nacionalinis episkopatas ir šalies vyriausybė.

Sudėtingos sekuliarizuotos visuomenės šeimos problemos

Šiais klausimais popiežius Benediktas XVI jau yra nemažai kalbėjęs ir susitikimuose su jį lankančiais vietinių Bažnyčių ganytojais bei diplomatais, ir nurodęs paskelbtuose pareiškimuose ir laiškuose. Štai vienoje paskutiniųjų birželio 23 dieną publikuotoje kalboje su jį Ad Limina vizitu aplankiusiems Baltijos šalių vyskupams Šventasis Tėvas pabrėžė, kad dabartinius šeimos institucijos sunkumus „ženklina susilpnėję santuokiniai ryšiai, aborto žaizdos, demografinė krizė, nesugebėjimas savo vaikams perduoti autentiškų vertybių, darbo stoka, socialinių permainų sukeltas kartų susipriešinimas bei vis stiprėjantis jaunimo vidinis pasimetimas“. Paraginęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos katalikų hierarchus „būti drąsiais gyvybės ir šeimos gynėjais“, popiežius Benediktas XVI reiškė viltį, kad jų pastangos ugdyti sužadėtinius ir jaunas šeimas susilauks „ir pasaulietinės visuomenės institucijų tinkamo dėmesio bei paramos“.

Prieš mėnesį, gegužės 21 dieną, privačioje audiencijoje priėmęs naujojo Ispanijos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Fransisko Vaskeso skiriamuosius raštus popiežius Benediktas XVI savo kalboje priminė Bažnyčios ginamas teises, tarp jų ir „pirmąją teisę be jokių suvaržymų gyventi nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos, teisę gimti, būti auklėjamam, teisę gyventi tikroje šeimoje, kuri nebūtų paniekinta arba sulyginta su kitomis įvairiomis institucijomis“, įskaitant vadinamąsias homoseksualų „santuokas“. Tai svarbios pastabos, žinant, kad 2004 metų pavasarį Ispanijoje į valdžią atėjusi premjero Chozės Luiso Rodrigeso Sapatero vadovaujama socialistų vyriausybė skubos tvarka priėmė nemažai teisinių aktų, kurie liberalizavo abortų ir skyrybų įstatymus bei legalizavo homoseksualų „santuokas“.

Taigi Ispanija tapo trečiąja Europos valstybe, kurioje homoseksualų sąjungos teisiškai sulygintos su tradicinėmis santuokomis, ir pirmąja valstybe, leidžiančia homoseksualų „šeimai“ įsivaikinti vaikus. Olandija ir Belgija taip pat yra legalizavusios homoseksualų vedybas, tačiau šios „šeimos“ dar negali įsivaikinti vaikų. Ispanija pasauliui yra žinoma kaip klasikinė katalikiška šalis, – iš 42 mln. šalies gyventojų, 39,5 mln. yra krikštyti katalikai, – todėl tokia socialistų valdžios įvykdyta „neomarksistinė revoliucija“ sukėlė plačius protestus visuomenėje bei Bažnyčioje. Ši kontroversija, matyt, turės įtakos tiek Pasaulio šeimų susitikimui, tiek ir popiežiaus Benedikto XVI vizitui. Tuo labiau kad susitikimo išvakarėse būtent Valensijoje homoseksualai suorganizavo savuosius „gay pride“ paradus bei alternatyvines konferencijas ir kai kurias jų Vyriausybė parėmė savo lėšomis. Valensijos arkivyskupas Augustinas Garsija-Gaskas tuos renginius pasmerkė kaip „įžeidžiančias provokacijas“, nukreiptas prieš Bažnyčią ir Popiežių.

Valensijos arkivyskupas primena Popiežiaus mokymą

Arkivyskupas A.Garsija-Gaskas viename savo ganytojiškų laiškų, skirtų pasirengti 5-ajam Pasaulio šeimų susitikimui, pabrėžė, jog tai bus proga „iš naujo atrasti autentiškos meilės prasmę“, kurios didingumas glūdi atvirume Dievui ir gyvybei. „Ypač Bažnyčia kviečia jaunus žmones suprasti šį meilės didingumą ir pasitikėti Viešpačiui“, nes tik tada jie galės tobulai suprasti prigimtimi grindžiamą santuoką ir savo šeimų gyvenimu reikšmingai prisidėti prie žmogiškosios pažangos.

Pasiremdamas popiežiaus Benedikto XVI pirmosios enciklikos „Deus caritas est“ mokymu, ganytojas nurodė, kad gyvybės ir šeimos suteikimas, davimas proto, laisvės ir gebėjimo mylėti, padarymas tautos dalimi, kai naudojamasi savo tėvynės bendrojo gėrio vaisiais, yra akivaizdūs Dievo meilės žmogui pavyzdžiai. „Todėl ir šiandien mums reikia tvirtų principų, kurie vestų į stabilią meilę, niekada neapgaunančią ir amžinai jauną“, – pabrėžė arkivyskupas A.Garsija-Gaskas. Pasaulyje, kuriame meilė dažnai apibūdinama utilitarinėmis ir komercinėmis sąvokomis, „popiežius Benediktas XVI mums siūlo būdą, kuris visada yra senas ir visada naujas: tai Kristaus būdas, nes Jis, pažindamas žmogaus asmenį, vyrą ir moterį, kuriais jie yra, duoda jiems neklaidinančią meilę, paremtą paties mylinčio Dievo planu“.

Kitame laiške, taip pat atkreipdamas dėmesį į „Deus caritas est“ nuorodas, Valensijos arkivyskupas įvardija trigubą Bažnyčios užduotį šeimų sielovadai: evangelizacinę, sakramentų šventino ir artimo meilės darbų skatinimo.

Ganytojas pabrėžė, kad su Dievo žodžio skelbimo užduotimi susijusi ir Valensijoje vykstančio Pasaulio šeimų susitikimo tema „Tikėjimo perdavimas šeimoje“, kurią 2005 m. vasario 22 d. parinko dar popiežius Jonas Paulius II. Patvirtindamas šią temą ir savo dalyvavimą joje, jo įpėdinis Benediktas XVI rašė, kad tėvai yra pirmieji vaikų evangelizuotojai ir Bažnyčia turi stiprinti šį vaidmenį. Tėvai yra pašaukti kurti tą „moralinę terpę“, kurios ištakos yra Dievo valioje ir kurioje „vaikas auga pagal žmogiškąsias ir krikščioniškąsias vertybes, suteikiančias gyvenimui prasmę“.

Valensijos arkivyskupas A.Garsija-Gaskas, savo minėtame laiške primindamas, jog artimo meilės darbai yra kiekvieno krikščionio pareiga, iškelia stokojančių šeimų globos svarbą. Jo įsitikinimu, šeimos dabar yra atsidūrusios tokioje materialiai nelygiavertėje padėtyje, kokioje XIX ir XX amžiais buvo darbininkai. Netgi išsivysčiusiose visuomenėse jauni žmonės dažnai atsiduria prieš tokį pasirinkimą: turėti šeimą ir gyventi vargingai arba jos neturėti ir gyventi pasiturinčiai. Tokia nepriimtina padėtis yra didelis iššūkis visuomenei, nes paliečia jos egzistencijos perspektyvas, ir Bažnyčia privalo tai nuolat pabrėžti.

Įspūdinga Ispanijos Bažnyčios statistika

Nors popiežiaus Benedikto XVI apaštalinis vizitas į Ispaniją bus gana trumpas, – jis truks tik pusantros paros, – tačiau gana intensyvus. Be jau minėtų susitikimų su pasaulio šeimomis, Šventasis Tėvas tik atvykęs į Valensiją po iškilmingo sutikimo oro uoste apsilankys miesto garsiojoje Dievo Motinos katedroje, kur yra saugojama Paskutinės vakarienės šventoji taurė. Kaip tik toje relikvijai skirtoje katedros koplyčioje įvyks Popiežiaus susitikimas su Ispanijos vyskupų konferencijos nariais. Valensijos katedroje Benedikto XVI lauks beveik tūkstantis kunigų ir vienuolijų atstovų. Tą pačią dieną aikštėje prie bazilikos Šventasis Tėvas kartu su seminaristais kalbės vidudienio „Viešpaties Angelas“ maldą. Popiežius taip pat pasimatys su Ispanijos karaliaus šeima ir šalies vyriausybės vadovais.

Popiežiaus užsienio kelionės išvakarėse Vatikano informacinė tarnyba pateikė statistinių duomenų apie lankomos šalies Katalikų Bažnyčią. Kaip minėta, apie 94 proc. iš 42 milijonų Ispanijos gyventojų formaliai yra krikštyti katalikai, tačiau, kaip rodo pastarojo meto socialiniai tyrimai, tik apie pusę jų (49 proc.) save laiko religingais, o reguliariai dalyvaujančių sekmadienio šv. Mišiose dalis nesiekia ir penktadalio. Tačiau kaip parodė neseniai Madride ir kituose šalies miestuose vykusios šimtatūkstantinės demonstracijos protestuojant prieš socialistų vyriausybės antikrikščionišką šeimos politiką, Bažnyčios pozicijos ispanų visuomenėje tebėra stiprios.

Ispanijos katalikų bendruomenė yra suskirstyta į 70 arkivyskupijų ir vyskupijų, kuriose veikia 22,5 tūkst. parapijų ir 4,4 tūkst. pastoracinių centrų. Sielovadoje darbuojasi 132 arkivyskupai ir vyskupai, 26,3 tūkst. kunigų, 60 tūkst. vienuolijų narių ir 103 tūkst. katechetų. Mažosios seminarijos turi 2483, o didžiosios – 2259 studentus. Katalikų švietimo ir studijų sistemoje, kuriai priklauso 5,8 tūkst. institucijų, – nuo vaikų darželių iki universitetų, – mokosi daugiau kaip 1,6 mln. vaikų ir jaunų žmonių. Ispanijos Katalikų Bažnyčia taip pat išlaiko 97 ligonines, 113 poliklinikų, 945 senelių ir neįgaliųjų globos namus, 549 našlaitynus, 108 gyvybės gynimo centrus ir šeimų konsultacijas, 2405 socialinės reabilitacijos institucijas.

Rengiantis popiežiaus Benedikto XVI apsilankymui Valensijoje, šį miestą ištiko skaudi nelaimė. Šventasis Tėvas buvo sukrėstas žinios, kad liepos 3 dieną, susidūrus dviem metropoliteno traukiniams, žuvo daugiau kaip 40 žmonių ir apie 100 buvo sunkiai sužeisti. Pareiškęs užuojautą jis susikaupė maldai už tragedijos aukas ir jų šeimas. Katastrofa gerokai aptemdė iki tol buvusią džiugią Pasaulio šeimų susitikimo atmosferą.

© 2006 „XXI amžius“