Atnaujintas 2006 liepos 7 d.
Nr.52
(1452)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Žlugusios taikos viltys

Petras KATINAS

Paskutinieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose aiškiai rodo, kad Vašingtono parengtas ir pradėtas vykdyti vadinamasis kelio gairių planas žlugo. Bet kitaip ir būti negalėjo, nes „Hamas“ grupuotė, atėjusi į valdžią Palestinos autonomijoje, iškart pareiškė, jog nepripažįstanti Izraelio valstybės egzistavimo, ir žadėjo tęsti kovą dėl tos valstybės sunaikinimo. Ir tai, nepaisant to, kad Tel Avivas demonstravo gerą valią susitarti su palestiniečiais, ypač po jų lyderio J.Arafato mirties ir Palestinos prezidentu tapus palyginti nuosaikiam politikui M.Abasui. Tačiau atėjus į valdžią iš „Hamas“ atstovų, tarp jų radikaliausių islamistų Palestinos autonomijos vyriausybei, tapo aišku, jog apie taiką Artimuosiuose Rytuose galima pamiršti. Nesvarbu, kad Izraelis beveik prieš metus išvedė savo kariuomenę iš Gazos ruožo regiono po 38 metus užsitęsusios okupacijos, išvedė ne tik kariuomenę, bet ir didelę dalį naujakurių iš Gazos ruože buvusių jų gyvenviečių.


Ką pasakytų Mao?

Petras KATINAS

Paskutiniaisiais metais visame pasaulyje labai daug kalbama apie Kinijos „ekonominį stebuklą“, dangoraižius`, didesnius nei Amerikoje, pagaliau Kinijos prekes, užplūdusias pasaulį. Vienas aukštas Kinijos komunistų partijos veikėjas neseniai pareiškė: „Šiandien mes kopijuojame visą pasaulį, bet po dešimties metų pasaulis ims kopijuoti mus ir pats nepastebės, kaip taps Kinija“. Nekalbant apie vis augančią komunistinės Kinijos ekonominę ir karinę galią, tokia kompartijos šulo prognozė gali išsipildyti. Štai neseniai grupė Rusijos žurnalistų lankėsi Kinijoje ir negalėjo atsistebėti, kaip dar prieš kokį dešimtmetį buvę skurdūs pasienio su Rusija kaimai, kurių gyventojai tenkindavosi ryžių saujele ir vandeniu, tapo miestais su šiuolaikiniais greitkeliais, prabangiais viešbučiais ir restoranais. Vienas toks buvęs skurdus kaimas Sunteiche, kuris tapo miestu vien todėl, kad ten plūsta iš Rusijos prekeiviai, vadinami „čelnokais“, kurie kasdien prisikemša didžiulius krepšius kiniškų drabužių ir kitų kiniškų prekių. Žinoma, su garsiausių pasaulio firmų etiketėmis. Bet svarbiausia, kad tame buvusiame kaime bemat įsikūrė daugybė vietinių siuvimo įmonių, kurios visa tai gamina ir parduoda rusų „čelnokams“.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija