Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Svarbus santuokinio gyvenimo liudijimas ir ugdymas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI šiltai bendravo su Pasaulio šeimų susitikimo dalyviais

Katalikiškos šeimos – viltis ateičiai

Ispanijos mieste Valensijoje neseniai vykęs 5-asis Pasaulio šeimų susitikimas ir popiežiaus Benedikto XVI dalyvavimas jame svariai įvertinant šeimos gyvenimo aspektus remiantis Bažnyčios Magisteriumu (Popiežiaus kalbos buvo apžvelgtos „XXI amžiaus“ praėjusio penktadienio numeryje), toliau plačiai komentuojami tarptautinėje žiniasklaidoje. Vatikano radijo ir televizijos direktorius jėzuitas kunigas Federikas Lombardis pastebėjo, kad Šventojo Tėvo mokymo svarbiausia nuostata, jog šeima yra „išskirtinė vieta meilės patyrimui“, kurioje atsiskleidžia tikrasis „žmogiškųjų santykių gėris ir kokybė“. Būtent tai paliudijo į Valensiją susirinkusių pusantro milijono tvirtų katalikiškų šeimų, kurių buvimas tapo tikra vilties žinia daugeliui kitų šeimų, patiriančių smurtą, skyrybas, neištikimybę, negimusių kūdikių naikinimą.

Kaltinėnai: apie vyskupo teises perkelti kunigą

Kun. Petras Linkevičius naują paskyrimą priėmė besąlygiškai Broniaus Vertelkos nuotrauka

Prieš kelias savaites, pasklidus žiniai apie kai kurių klebonų perkėlimus Telšių vyskupijos parapijose, kilo savotiškas nepasitenkinimas. Konkrečiai, tam tikruose sluoksniuose buvo reiškiamas nepasitenkinimas tuo, kad vyskupas Jonas Boruta iš Kaltinėnų parapijos iškėlė žinomą kunigą Petrą Linkevičių, atkeldamas į ją dirbti klebonu kun. Narsutį Petriką iš Žemaičių Kalvarijos. Viskas būtų gal vykę be didesnių incidentų, tačiau, kaip žinoma, kun. P.Linkevičius, Kaltinėnuose dirbęs jau nuo 1988 metų, ne tik pastatė naują bažnyčią, bet ir pasižymėjo socialiniais darbais: įsteigė Jaunimo centrą, slaugos namus, Reabilitacijos centrą, įrengė Lurdo koplytėlę, įkūrė tremtinių Kalvariją – dvasingumo parką Lietuvos tremtiniams pagerbti.

Lietuvos partizanų pagerbimo šventė Mūšios parke

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Šv. Mišių aukoje dalyvavo (iš kairės): kun. Petras Tavoraitis, mons. Alfonsas Svarinskas, mons. prof. Vytautas Kazlauskas, kun. Gintautas Kabašinskas, kun. Šarūnas Leskauskas

Jau tapo gražia tradicija Mūšios parke pagerbti Lietuvos Didžiosios Kovos partizanų apygardos ir visos Lietuvos rezistencinės kovos dalyvius. Tad liepos 15 dieną, šeštadienį, jau nuo ankstaus ryto Ukmergės kryptimi buvo pastebimas aktyvus automobilių judėjimas. Į šventę vyko Lietuvos patriotai: partizanai, buvę ryšininkai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai, karininkai. Tarp svečių matėme prof. Vytautą Landsbergį, prof. dr. Oną Voverienę, Lietuvos kariuomenės vadą generolą majorą Valdą Tutkų, dimisijos generolą majorą Joną Kronkaitį, KASP vadą pulkininką Antaną Plieskį, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadą dimisijos pulkininką Joną Čeponį, štabo viršininką Vytautą Balsį ir daugelį kitų.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimas atlaiduose

Vilkaviškio vyskupijos jaunimas Lūginėje

MARIJAMPOLĖ. Liepos 12-ąją, ketvirtąją Palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, atlaidų dieną, Marijampolės Mažąją Baziliką aplankė Vilkaviškio vyskupijos Šakių dekanato maldininkai ir dvasininkai. Šios dienos intencija buvo skirta už dvasininkus, vienuoles ir vienuolius bei dvasinius pašaukimus. Aplink Viešpaties stalą susirinko keturiolika kunigų. Vyskupas R.Norvila vadovavo šv. Mišioms, jam talkino vyskupas emeritas J.Žemaitis, MIC. Taip pat dalyvavo gausus būrys įvairių kongregacijų moterų vienuolijų atstovių, atvykusių iš Vilkaviškio, Kauno, Kaišiadorių vyskupijų.

Žemaičių Kalvarijos atlaidų kronika

Kun. mgr. Andriejus Sabaliauskas

Maldininkai Žemaičių Kalvarijos kalnuose Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Šiais metais Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidų išvakarėse, liepos 1 dieną, pradėti atlaidus į Panų kalną, esantį netoli Žemaičių Kalvarijos, rinkosi katalikiškas Telšių vyskupijos jaunimas. Čia nuo 10 val. vyko Telšių vyskupijos jaunimo diena. Panų kalne jaunieji katalikai klausėsi Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro vadovų katechezės, diskutavo grupėse apie pagrindines vertybes žmogaus gyvenime ir šeimos svarbą bei vietą kiekvieno asmens ugdyme ir atrandant savąjį pašaukimą.

Suodžių kaimo praeities atspindys

Suodžių kaimo sueigos dalyviai: Juozas Adomaitis, Gražina Simanaitienė, Onutė Jakaitienė, toliau – Salomėja Vaičaitienė

Šį mėnesį įvyko dar viena Suodžių kaimo gyventojų sueiga. Okupacijos metais kolektyvizacija ir melioracija sunaikino kaimo vienkiemius, pasikeitė kaimo papročiai ir tradicijos. Kiek akys mato – plyti lygūs laukai. Mano tėviškės, kur aš gimiau ir augau, jau nebėra, neliko nei sodo, nei kūdros, nei pastatų. Liko tik širdžiai brangūs vaikystės prisiminimai. Augome čia keturios seserys ir brolis, o kai ištekėjau – mano tėviškėje vasarodavo trys sūneliai tol, kol į žmones išėjo. Iš Suodžių Lemturis, Darius ir Vytenis išsinešė daug šviesių vaikystės prisiminimų ir išgyvenimų. Sūnūs nepatingėjo iš Klaipėdos atvykti, o jaunėlis Vytenis net su atžalomis – mūsų vaikaičiais Minvydu ir Augvile.

Dievo vyras

A†A mons. doc. dr. Pranciškus TAMULEVIČIUS
(1923 01 29 – 1947 12 20 – 2006 07 04)

Monsinjoras Pranciškus Tamulevičius

Liepos 4 dieną, sulaukęs 83 metų, po ilgos ir sunkios ligos mirė Kauno kunigų seminarijos dėstytojas teologijos daktaras monsinjoras Pranciškus TAMULEVIČIUS.

Velionis gimė 1923 m. sausio 29 d. Kaune. 1929 – 1932 metais mokėsi pradžios mokykloje, o 1933-iaisiais įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją, kurią baigė 1941 m. birželio 21 d. Tais pačiais metais P.Tamulevičius įstojo į Kauno konservatoriją, kurioje mokėsi iki 1943 metų. Jausdamas pašaukimą tapti kunigu 1943 metais savo noru paliko konservatoriją ir įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją.

Kasdienybė pagal Orvelą

Petras KATINAS

Yra toks rusiškas apibūdinimas „krugovaja poruka“, reiškiantis daugiausia valdžios klano žmonių, nomenklatūros sutartinės veiklos apibūdinimą. Taip pat šis apibūdinimas plačiai taikomas ir kriminalinio pasaulio tarpusavio santykiuose. Jį išversti į lietuvių kalbą taip, kad jis atspindėtų to posakio reikšmę, gana nelengva. J.Barono „Rusų-lietuvių žodynas“ (Kaunas, 1932) bei Ch.Lemcheno „Rusų-lietuvių kalbų žodynas“, išėjęs net kelis kartus pokario metais, žodžius „krugovaja poruka“ verčia kaip „solidarioji atsakomybė“ arba „tarpusavio laidas“. Mums Lietuvoje, kurių daugelis išaugo ir dar nepamiršo sovietinės okupacijos dešimtmečių marazmo, nereikia ir jokio vertimo. Visi puikiai žinome, kad tas reiškinys buvo pagrindinė partinės-nomenklatūrinės valdžios taisyklė. Bet koks šunsnukis, jeigu jau pakliuvai į tą kompaniją, tai joje ir išliksi, nepaisant nieko. Nebent iš kokio nors rajono partinio sekretoriaus būsi pažemintas iki kolchozo ar sovchozo pirmininko ar kokios nors namų valdybos viršininko, pirties ar teatro direktoriaus.