Atnaujintas 2006 liepos 26 d.
Nr.56
(1456)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

PABĖGIMAS IŠ KALĖJIMO

Prieš 60 metų (1946 m. birželio 3 d.) grįždami su broliu nuo Ventos upės namo, išgirdome padriką šaudymą. Mažeikiuose tuomet mikrorajonų nebuvo, todėl gerai girdėjosi, kaip šūviai, tai pritildami, tai vėl sudažnėdami, tolo nuo miesto centro durpyno link.

Kitą dieną sužinojome – pabėgo kaliniai iš saugumo kalėjimo. Apie pabėgimą Mažeikių MGB surašytas aktas. Jame pažymima, kad birželio 3 dieną 20 val.40 min. kalėjimo budintis prižiūrėtojas seržantas Smirnovas, vienas būdamas poste, atidarė antrą kamerą ir pasiūlė kaliniams išnešti išmatų rėčką - „parašą“, kurią išnešė kaliniai Akavickas ir Jablonskis. Prižiūrėtojas Smirnovas liko koridoriuje prie neužsklęstos kameros. Sugrįžęs Jablonskis koridoriuje griebė Smirnovą už gerklės. Jam padėjo kiti kaliniai: Akavickas, Stanys, Bružas. Jie surišo prižiūrėtoją ir uždarė jį į kamerą. Paėmę raktus, atrakino pirmąją kamerą. Iš budinčiojo kabineto paėmė keturis automatus, šautuvą ir naganą. Sugadinę telefono ryšį, trimis grupėmis išėjo iš kalėjimo kiemo Laižuvos, Tirkšlių ir Viekšnių kryptimis.

Išgirdusios triukšmą kalinės moterys išlaužė savo kameros duris, dvi kalinės – K.Latakienė ir Barbora Lukaitė (pastaroji – Ylakių valsčiaus Vabalių k. ūkininkė) – pabėgo. Kalinė Bronė Girdvainytė (mokytoja) išleido prižiūrėtoją Smirnovą, jis išbėgęs į gatvę pranešė sutiktiems stribams apie įvykį. (Nors Girdvainytė padėjo Smirnovui, lagerio neišvengė.)

Aleksas Budžys, senyvo amžiaus ir sergantis astma, bėgti negalėjo, tad liko kameroje. Atėję įsiutę stribai jam perskėlė galvą. (Budžys vėliau buvo nuteistas 10 metų ir mirė Karagandos lageryje 1950 m.)

Iš viso pabėgo 16 vyrų ir dvi moterys. Tąkart iš Mažeikių kalėjimo pabėgo K.Žemalis, P.Janušas, P.Repšys, P.Bukauskas, A.Kesminas, Ž.Ozolas. Netrukus trys pabėgėliai buvo suimti.

Ką dar pavyko išsiaiškinti apie kitus pabėgusius?

Pranas Senkus, Renavo bažnyčios zakristijonas, A.Pušinskas iš Laumių kaimo (partizanavo, o 1947 m. legalizavosi). Kazys Dacys po pabėgimo vadovavo partizanų būriui, veikusiam Sedos ir Platelių apylinkėse. Vėliau jis susirgo ir mirė Jazdauskiškių kaime, jį slapčia naktį palaidojo V.Paulauskas Gegrėnų kaime. Valius Paulauskas („Margis „) buvo kelio darbininkas Barstyčiuose, kilęs iš Kulų kaimo (Skuodo r.). Po pabėgimo taip pat partizanavo ir žuvo 1951 metais Kerių kaime. A.Jablonskis antrą kartą buvo suimtas tik 1954-aisiais, nuteistas aštuoneriems metams lagerio. Vacys Stankus, „Uosis“, (gimęs 1926 m. Skuodo r.) buvo vėl areštuotas 1949 metais Panevėžyje. Iš lagerio grįžo 1964-aisiais. Gyveno Jelgavoje, ten ir mirė 1970 metais.

Stasys Akavickas gimė 1923 metais Tvaskučių kaime. Pranas Bružas (g. 1917 m. Laumių k.) vėl buvo suimtas 1949 m. gegužės mėnesį.

Antanas Stanys, „Želmuo“, LLA Sedos kuopos skyrininkas, gimęs 1926 metais Užbradumės kaime Sedos valsčiuje, buvo mokesčių inspekcijos buhalteris. Po pabėgimo jis su vienu likimo draugu patraukė link Tirkšlių miestelio. Nėjo keliu, o per laukus, perplaukę Ventos upę, slapčia užėjo į ūkininko pirtelę drabužių išsidžiovinti. Ir pajuto, kad jau supami... Išbėgo skirtingomis kryptimis. Draugą rusai sugavo, o Antanui pasisekė: užbėgo į vieną sodybą, šeimininkė jį paslėpė, o persekiojantiems kareiviams nurodė klaidingą kryptį. A.Stanys įsitraukė į Sedos partizanų būrį. Du kartus buvo sužeistas, žuvus draugams, slapstėsi vienas, 1952 metais legalizavosi. Dirbo melioracijoje, buhalteriu, mirė 1996-aisiais Kaišiadoryse.

1949 metų vasarą, pats patekęs į Mažeikių kalėjimo pirmąją kamerą, sutikau Praną Bružą, kuris tą lemtingąją 1946 m. birželio 3 – iąją pabėgo iš kalėjimo. Užsimaukšlinęs kepurę, kad nesimatytų kirpta galva, pagelžkele, bėgiais neskubėdamas išsmuko iš miesto. Visą laiką slapstėsi šalia namų, po kelerių metų įsidrąsinęs slapstėsi jau pačiuose namuose, meistravo. O 1949 metų gegužę pajuto, kad namas visas apsuptas kariuomenės...

P.Bružas apie pabėgimą pasakojo kitaip: esą prižiūrėtojo jie paprašę pridegti cigaretę, tada per langelį sugriebę jį už galvos ir atėmę raktus atidarė kameros duris.

Iš tardymo eigos supratome, kad Bružą leis namo. Jis turėjo puodynę medaus. Kai jam jau liepė susiruošti išeiti su daiktais, mes prašėme, kad medų paliktų mums. Žmogus nepatikėjo, kad jį tikrai namo išleidžia, taigi pasilaikė sau tą medų. Parvestas iš tardymo kameros draugas pasakojo matęs Praną jau einantį gatve su puodyne rankoje ir be sargybos.

Albertas Ruginis

Mažeikiai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija