Atnaujintas 2006 liepos 28 d.
Nr.57
(1457)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Katalikiška spauda gali padėti atsiversti žmogui

Atsiliepiant į Lietuvą vyskupų ganytojišką laišką Visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga

 

Pratęskime knygnešių gadynę

Gegužės 16-18 dienomis Vilniuje, Trinapolio rekolekcijų namuose, įvykusiame Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenariniame posėdyje Lietuvos vyskupai Visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga paskelbė ganytojišką laišką, kuriuo kreipiamasi į kunigus ir prašoma raginti tikinčiuosius skaityti, pirkti ir platinti katalikiškus leidinius, kurie padeda ugdyti sąmoningą tikintįjį. Vyskupų ganytojiškame laiške rašoma: „...Lietuvoje jau knygnešių gadynėje svarbus buvo religinio turinio spausdintas žodis. Prieškariu dideliais tiražais ėjo katalikiška spauda. Sovietinės priespaudos metais pogrindiniai krikščioniškos minties leidiniai suvaidino nemenką vaidmenį mūsų šalies laisvėjimo procese“.

Per Šeštines parapijų klebonai su šiuo Lietuvos vyskupų ganytojišku laišku supažindino visus tikinčiuosius.

Nuo Sąjūdžio laikų prenumeravau ir skaičiau katalikišką mėnraštį „Katalikų pasaulis“, vėliau pervadintą į „Sandorą“. Iki dabar skaitau „Artumą“, katalikiškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštį „XXI amžius“, moksleiviams skirtą savaitraštį „Kregždutė“, dar kasdieninės meditacijos žurnalėlį „Žodis tarp mūsų“. Šis leidinėlis pravartus skaitant Šventąjį Raštą, apmąstant jo perskaitytas mintis. Visi šie leidiniai dvasiškai turtina žmogų, padėjo ir toliau padeda apsivalyti nuo bet kokių sovietizmo laikų „apnašų“, kurios dėl daugelio mūsų silpnadvasiškumo žalojo mūsų protus bei mąstymą, silpnino dar vaikystėje iš tėvų ir senelių įgytą dvasinį imunitetą. Todėl šiandien drąsiai galiu išsakyti savo nuomonę, jog ši mano paminėta katalikiška spauda gali net puolusį žmogų prikelti dvasiniam gyvenimui, padėti jam pakilti iš bet kokio praeities nuopuolio. Pastovus paminėtų leidinių prenumeravimas bei skaitymas stiprina žmogaus dvasingumą, ugdo jame gėrį bei meilę tam, kas gražu, kilnu ir žmogiška. O juk dar yra ir kitų katalikiškų leidinių, radijo ir televizijos laidų. Pasinaudokime visu tuo dvasiniu turtu.

Jau daugiau kaip dešimtmetį platinu „XXI amžių“ ir „Kregždutę“. Nelengvas tai darbas, nes daugelis žmonių nesuvokia katalikiškos spaudos reikšmės žmogaus tobulėjime, bet kai vis dėlto paima žmogus į rankas „XXI amžių“, o vaikelis arba jau gerokai ūgtelėjęs moksleivis – jam skirtą laikraštį „Kregždutė“, gera pasidaro širdyje. Tada dar uoliau platinu katalikišką žodį. Žinoma, visokių nuomonių išgirstu apie katalikišką spaudą. Tuomet tenka kantriai įrodinėti jos paskirtį.

Džiugu, kad pastaruoju metu katalikai, bent jau Žemaitijos, labai teigiamai pradėjo vertinti žurnalą „Artuma“. Turi savo skaitytojų ratą ir „XXI amžius“, „Kregždutė“. Bet štai kas yra keisčiausia: dalis katalikų neskaito katalikiškos spaudos vien dėl to, kad nieko nežino apie ją. Ji beveik nepropaguojama. Kažkodėl katalikiška spauda dar tebėra lyg ir „pogrindyje“. Tikėkime, jo Lietuvos vyskupų ganytojiškas laiškas pajudins šį reikalą, o mes, katalikiškos spaudos platintojai, ir toliau ją propaguosime, platinsime.

Kaip katalikiškos spaudos platintojas, pateikiu kai kurių skaitytojų išsakytas nuomones apie „XXI amžių“, „Kregždutę“.

* * *

J.Petravičius iš Tauragės, skaitantis „XXI amžių“ nuo pat „užgimimo“:

Ačiū Dievui, kad dabar nebe sovietmetis ir turime laisvai prieinamą katalikišką spaudą. Sovietmečiu su žiburiu jos ieškojome!.. Kas atsitiko mums, broliai lietuviai, kad mes, net uoliai lankantys bažnyčią, nebenorime net pažvelgti į katalikišką spaudą? Juk mūsų seneliai, šventadieniais grįždami iš bažnyčios, parsinešdavo iš pašto pluoštelius katalikiškos spaudos. Kunigai nuolat iš sakyklų, po pamaldų primindavo, kad reikia skaityti „Lurdą“, „Jėzaus širdį“ ir kitus katalikiškus leidinius. Dabar net vienintelio katalikiško laikraščio „XXI amžiaus“ ir vaikams skirtos „Kregždutės“ su prenumeratos pagalba nebesugebame išlaikyti. Skurdžiau negyvename nei mūsų protėviai. Jie, apsikaišę „mobiliakais“, nevažinėjo automobiliais. Gyveno taupiai, tvarkingai, todėl ir katalikiškai spaudai likdavo... Skaitau ir „Artumą“. Vertingas žurnalas. Kaip ir „XXI amžius“, „Kregždutė“, taip ir „Artuma“ turėtų būti prenumeruojama ir skaitoma kiekvienoje katalikiškoje šeimoje. Mažiau išlaidaukime visokiems materialiems dalykams, sumažinkime šeimos biudžetą svaigalams, kai jais įvairių švenčių progomis apkrauname stalus, ir pinigėlių pakaks mūsų pačių ir mūsų vaikų dvasiniam tobulinimui.

Ona Stancelienė iš Klaipėdos, irgi jau senokai skaitanti „XXI amžių“:

Kai televizijos ekranuose ir mūsų gyvenime vyksta tiek baisių „scenų“, išsigelbėjimas vienas – katalikiška spauda: „Artuma“, „XXI amžius“, kuris, ačiū Dievui, dar vis laikosi, „Kregždutė“. Prie jų dar norėčiau pridėti katalikiškas radijo ir televizijos laidas. Ir dar. Ne dejuokime, kad gali būti nutraukiama vieno arba kito katalikiško leidinio leidyba, o juos paremkime prenumerata. Dėl tų kelių litų, kuriuos paskirsime katalikiškai spaudai, ubagais tikrai neišeisime. Dievas atlygins už tai laimindamas mūsų šeimas, gyvenimus. Ypač katalikiška spauda yra reikalinga mūsų vaikams, jaunimui. Pradėkime religinį, dorinį bei tautinį vaikų švietimą nuo „Kregždutės“. Netgi mums, suaugusiems, dar ji yra pravarti.

Juozas Burgis (Plungė):

Namai be katalikiškos spaudos – šalti ir bedvasiai. Šią tiesą žinojo mūsų tėvai ir seneliai. Žemaitiškose trobose, po sijomis ar už šventų paveikslų, visuomet matydavosi pluoštelis katalikiškos spaudos, o komodų stalčiuose – net keletas katalikiškų knygų. Tokia buvo vargingiau ar turtingiau gyvenančio žemaičio troba. Katalikišką spaudą žmonės skaitydavo šventadieniais arba ilgais rudens ir žiemos vakarais... Samdytos mergos verpdavo, bernai pančius vydavo, o vienas, mokantis skaityti, garsiai skaitydavo šventas knygas arba katalikišką spaudą. Žmonės negirtuokliavo, nerezgė nešvankių anekdotų, o visi per tokius skaitymus pasinerdavo į artumą su Dievu. Tokiuose žemaičių namuose sklandė Šventoji Dvasia, todėl beveik nebūdavo šeimose barnių, nešvankių kalbų, skyrybų. Kaimynas su kaimynu gražiai bendravo. Sąžiningai būdavo atsiskaitoma su samdiniais, kai baigdavosi su jais darbo sutartis.

Tad dėkokime Dievui jau vien už tai, kad turime katalikišką spaudą, padėkime ją išlaikyti prenumerata. Neišmeskime gerų dalykų kiaulėms.

A.V. (Rietavas):

Kol mes, suaugusieji, nesidomėsime katalikiška spauda – nesidomės ir mūsų vaikai. Taip ir toliau augs bedieviška karta, kenkdama mums patiems ir visuomenei. Katalikiška spauda yra tas ramstis, į kurį atsirėmus ir senas, ir jaunas darosi geresnis, protingesnis. Dievo Žodis, nesvarbu, kad ir iš kur jis sklistų: sakyklos, per radiją ar televiziją, o ypač kai į jį giliniesi skaitydamas dorą, katalikišką spaudą, daro didžiulius, netgi pačiam žmogui nesuprantamus, stebuklus jo dvasinio pasaulio tobulėjimui. Tad visados būkime su „XXI amžiumi“, „Kregždute“, „Artuma“ ir kitais katalikiškais leidiniais, kiek jų dar turime, kol dėl mūsų abejingumo jie dar neužsidarė.

A.N. (Šilalė):

Kaip katalikė, kas sekmadienį lankanti bažnyčią, nematau geresnio laikraščio už „XXI amžių“. Kiek visokių temų jis nagrinėja. Mane domina popiežiaus Benedikto XVI veikla, jo mintys. Savo vaikaičiui turiu užprenumeravusi „Kregždutę“. Abu ją perskaitome. Kiek daug jis jau žino apie Dievą, Mariją ir šventuosius, beskaitydamas „Kregždutę“. Manau, jog „Kregždutė“ – tai antras Katekizmas vaikams. Skaudu, kad kai kurie tėvai nesupranta ir neužprenumeruoja savo atžaloms „Kregždutės“. Esame katalikai, tad nebūkime šykštūs bent jau taip sunkiai besiverčiančiai katalikiškai spaudai. Įmeskime skatiką prie bažnyčios klūpančiam vargšui, paremkime Bažnyčią, katalikišką spaudą ir tada mes suprasime, kam gyvenome šioje žemėje.

L.V. (Varniai):

Nebėra vyskupo M.Valančiaus – nebėra kas gelbėtų Lietuvą nuo girtavimo. Nebėra knygnešių – nebėra noro skaityti katalikišką spaudą. Dvasinius dalykus užgožė pinigai, technika, visokie kūno malonumai. Ieškokime išsigelbėjimo katalikiškoje spaudoje.

M.V. (Rietavas):

Šiandien Lietuvai reikia blaivybės propaguotojo vyskupo Motiejaus Valančiaus, knygnešio Jurgio Bielinio. Būkime jų gražių darbų tęsėjai, jų idėjų propaguotojai skaitydami bei platindami katalikišką spaudą. Ypač tą vienintelį katalikišką laikraštį „XXI amžius“, žurnalą „Artuma“. Pradėdami nuo „Kregždutės“, įpratinkime savo atžalas skaityti ir šiuos paminėtus katalikiškus leidinius. Mes, katalikai, turėtume sugrįžti į knygnešių gadynę: patys prenumeruoti, kitus paraginti prenumeruoti katalikišką spaudą, ją platinti, o kas gali, ir pinigais paremti.

Donatas V. (Šilutė):

Skaitydamas „XXI amžių“, aš sužinau, kas vyksta Bažnyčios dvasiniame ir civiliniame pasaulyje. Šį laikraštį užsisakau ne tik pats sau, bet ir vienam negalinčiam vaikščioti neįgaliam draugui. Jam katalikiška spauda padeda jo kančioje, teikia vilties laimingai gyventi Amžinybėje po visų vargų ir kančių šioje žemėje. Noriu paraginti: broliai ir sesės katalikai, gyvenkime taip, kad užtektų pinigų ne tik duonai, bet ir dvasiniams dalykams, nes duona sotinasi kūnas, o katalikiška spauda – dvasia.

Su šilutiškiu Donatu V. kartu buvęs jo draugas Arūnas J.:

Buvo laikas, kai su Donatu gyvenome ne Šilutėje, o visai kitame mieste. Su juo susipažinau, kai abu tame mieste patarnaudavome šv. Mišioms. Likimas lėmė, kad dabar abu gyvename Šilutėje ir esame neišskiriami draugai. Donatas jau spėjo sukurti šeimą ir gražiai gyvena. Su žmona nuolat lankosi Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Domisi katalikiška spauda. Tuo uždegė ir mane. Nors man jau greitai bus trisdešimt, bet dar norėčiau mokytis Telšių kunigų seminarijoje. Laisvalaikiu skaitau „XXI amžių“, kurį man duoda paskaityti Donatas. Kažkada skaičiau „Katalikų pasaulį“, kurį tėvai prenumeruodavo. Šiemet užsiprenumeravau žurnalą „Artuma“. Palaikydamas katalikišką spaudą, būtinai užsiprenumeruosiu ir „XXI amžių“. Tenai daug apie popiežių Benediktą XVI ir Lietuvos religinį gyvenimą rašoma. Tai mane domina. Mano nuomone, knygnešių gadynė dar ir šiandien reikalinga, kad katalikiška mintis, Dievo žodis pasiektų kiekvieno mūsų protą ir širdį. Katalikiška spauda padeda atsikratyti visokių nedorybių. Pagaliau man įdomu gilintis į dvasinius dalykus.

* * *

Susimąsčiau prisiminęs išsakytas ir užrašytas katalikiškos spaudos skaitytojų mintis, jog tikrai šiandien Lietuvai reikia valančių, knygnešių, katalikiškos spaudos propaguotojų, platintojų. Įsitraukime į šį darbą visi, nes tik katalikiška spauda gali padėti atsiversti žmogui, pakilti iš nuopuolio liūno.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Šilalė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija