Atnaujintas 2006 rugpjūčio 4 d.
Nr.58
(1458)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Naujos galimybės Lietuvos kaimui

Benjaminas ŽULYS

„LEADER“ su pliuso ženklu

Sparčiai priekin žengiantis laikas, o su juo – įvykiai, gyvenimo poslinkiai ragina ieškoti naujų kelių siekiant ekonominės pažangos, socialinės gerovės. Tai pasakytina ir apie kaimą, kuriame gausu daug įvairių problemų, neišspręstų klausimų. Kai kurie sodiečiai atvirai sako nusivylę mūsų šalies žemės ūkio politika, nemato jos aiškios perspektyvos.

Vienas, aišku, ne vienintelis, iš tokios padėties sprendimo kelių yra Europos Bendrijos iniciatyva LEADER programa, kuri Europos Sąjungoje pradėta įgyvendinti 1991 metais, o Lietuvoje – nuo 2004 metų, įstojus į ES. „LEADER“ pavadinimas yra kilęs iš prancūziško termino „Liaison Entre Actions de Development de Economie Rurale“ (lietuviškai – Veiksmų, skatinančių kaimo ekonomikos plėtrą, tarpusavio ryšys), pirmųjų raidžių santrauka. Prie „LEADER“ dar dedamas pliuso ženklas – tuo pabrėžiama teigiama programos nauda.

Kas yra toji bendrija, kokios jos funkcijos, veiklos kryptys, reikšmė bei įtaka Lietuvos kaimui, buvo kalbėta Kauno rajone, Noreikiškėse, Žemės ūkio universitete, įvykusiame apskritojo stalo susitikime su šios organizacijos Lietuvos centro specialistais, ūkininkais, kai kurių kaimo bendruomenių atstovais.

Susitikime programos „LEADER“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė Lina Gumbrevičienė papasakojo apie bendrijos programą, jos įgyvendinimo Lietuvoje perspektyvas.

Dar palyginti trumpa bendrijos istorija byloja, kad praėjusio šimtmečio pabaigoje daugeliui ES kaimo vietovių buvo ryškios panašios problemos – dideli regionų išsivystymo skirtumai, ženklus atotrūkis tarp kaimo ir miesto, kaimų nykimas dėl gyventojų migracijos į miestus, žmonių senėjimas. Reikėjo ieškoti naujų sprendimų iškilusioms problemoms spręsti. Todėl 1990 metais buvo pasiūlyta bendrijos iniciatyva LEADER. Ji vykdė ir toliau atlieka mokslinius tyrimus dėl įvairių sektorių ir gyventojų dalyvavimo kaimo plėtroje, vienokių ar kitokių metodų įgyvendinimo ES šalyse ir tapo viena garsiausių programų, finansuojamų iš ES fondų. 1991-1994 metais buvo bandomoji programa, kuri suformavo naują požiūrį į teritoriniu principu pagrįstą kaimo plėtros politiką. Tolimesnė veikla pagrįsta bandomosios programos patirtimi. Tai – vietos pajėgų sutelkimas, sprendžiant įvairias problemas, kaimo gyventojų aktyvinimas, bendradarbiavimo tinklų kūrimas, kai kurių projektų įgyvendinimas ir kt. Reikia ir toliau ieškoti naujų sprendimų tokiems reiškiniams, kaip bendroji ES žemės ūkio politika, jos pokyčiai žemės ūkyje, didėjantys vartotojų reikalavimai žemės ūkio produktų kokybei, taip pat – aplinkosauga, glaudesnė viso pasaulio ekonomikos integracija, sparti naujų technologijų plėtra bei panaudojimas. Labai svarbu naujų darbo vietų kūrimas, kultūros ir gamtos paveldo pouselėjimas, kaimo bendruomenių organizacijų įgūdžių ugdymas ir kt.

Pagrindinė „LEADER +“ sudedamoji dalis yra bendradarbiavimas. Visa tai svarbu ir mūsų šaliai. Be to, patirtis byloja, kad „iš viršaus“ inicijuoti valdžios sprendimai dažnai neatitinka realios kaimo situacijos, todėl, taikant „iš apačios į viršų“ principą, galima aktyviau įtraukti kaimo vietovėse veikiančias organizacijas ir vietos gyventojus.

Kaip susitikime sakė specialistai, senosios ES narės jau turi įgijusios nemažai patirties. Iš dešimties naujųjų valstybių narių į „LEADER +“ įsitraukė šešios – Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Vengrija ir Lietuva. Beje, dar iki „LEADER +“ įgyvendinimo pradžios Lietuvoje jau buvo nemažai padaryta. Tai – kaimo bendruomenės, kurių veikla per pastaruosius metus labai suaktyvėjo. Jei 2000 metais Lietuvoje buvo tik dešimt bendruomenių, tai šiemet jų įregistruota apie 1200. Vienas svarbiausių kaimo plėtros socialinių partnerių yra Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, vienijanti apie 800 šių organizacijų, ir apie 30 kaimo bendruomenių sąjungų. Nemažai savivaldybių, matydamos neabejotiną kaimo bendruomenių naudą, kasmet numato lėšų jų ir kitų organizacijų projektams remti. Šiemet pirmą kartą valstybės biudžete buvo numatyta lėšų kaimo bendruomenių ir Vietos veiklos grupėms (VVG) remti.

Vietos veiklos grupės

Tai LEADER grupės, atstovaujančios savivaldybių gyventojams. Tokių grupių Lietuvoje jau yra 33 ir apima beveik visą kaimo vietovių teritoriją, jungia nevyriausybinį, valstybinį ir privatų sektorius. Kaip buvo pastebėta susitikime, VVG patirtis dar nėra didelė, tačiau daugelis jų jau dirba kryptingai ir strategiškai, mokosi, siekia tapti darniai ir efektingai savo vietovėje dirbančia organizacija. Jos žmonės yra įsitikinę, kad tik bendradarbiaujant, veikiant kartu galima įveikti skurdą ir socialinę atskirtį kaimo vietovėse. VVG veikia tarsi tarpininkė tarp valdžios institucijų ir kaimo gyventojų, siekia konkrečių tikslų, kurių pagrindas – kaimo gyventojų poreikiai.

Susitikime specialistai priminė, kad iš viso 2004-2006 metais „LEADER +“ priemonei Lietuvoje numatyta 9 mln. 372 tūkst. litų. Šios lėšos turi būti panaudotos iki 2008 metų vidurio. Pareiškėjais dėl paramos gali būti tik VVG, ir šia galimybe iš minėtų 33 grupių iki kovo pradžios pasinaudojo 29-ios. Tai vadinamosios pirmos veiklos „Įgūdžių įgijimo“ sritis. Pagrindinis šios veiklos tikslas – sustiprinti kaimo žmogiškuosius išteklius ir parengti juos „LEADER +“ priemonei įgyvendinti. Kadangi „LEADER +“ Lietuvoje yra bandomojo pobūdžio, tad daugiau dėmesio skiriama kaip tik „Įgūdžių įgijimo“ priemonei. Ši veikla įgyvendinama pagal keturias sritis. Be minėtosios, dar įeina VVG, kaimo bendruomenių, kaimo gyventojų įgūdžiams stiprinti, mokymo metodikai ir informacijai apie „LEADER +“programą rengti bei viešinti ir kt.

Be to, Lietuvoje konkurso būdu bus atrinktos septynios geriausiai parengtos strategijos, kurioms įgyvendinti bus skiriama parama. (Europos Komisijoje svarstomas Lietuvos žemės ūkio ministerijos prašymas strategijų skaičių padidinti iki dešimties.)

Jau yra patirties

Apskritojo stalo diskusijoje VVG tinklo valdybos narys Egidijus Giedraitis pastebėjo, kad kaimo žmonės iš įvairaus lygio valdžių nieko geri nesitiki, jie mažai kam rūpi, netgi stinga pasitikėjimo savimi. Tiesa, kaimo žmonės teoriškai mokomi ūkininkauti, bet tuo daugiausia ir apsiribojama. Reikėtų žmonėms konkrečios pagalbos, o ne vien teorinių žinių. Kalbėtojas sakė, kad, siekiant sukaupti, išanalizuoti ir paskleisti informaciją apie teritorinę kaimo plėtrą, bus skatinamas kaimo organizacijų ir kaimiškųjų teritorijų bendradarbiavimas. O tam turi būti įkurtas nacionalinis „LEADER +“ tinklas. Svarbus esąs ir savivaldybių požiūris į VVG, kaimo bendruomenes. Be to, VVG struktūrose žmonės dirba vien visuomeniniais pagrindais – ar taip turėtų būti?

LŽŪ universiteto Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas atkreipė dėmesį, kad šalyje aštrėja politinė kova dėl strateginių šalies prioritetų, antidemokratinės politinės jėgos siekia diktuoti savo valią. Tai atsiliepia ir kaimui. Be abejo, VVG veikla turi būti visiems aiški ir suprantama. Nepeiktina, kad VV grupėje veikiantys žmonės nori gauti už tai atlygį, kitaip toji veikla gali likti vien formalumu. Mažai naudos VV grupėse mato verslininkai, reikėtų juos sudominti, patraukti.

Savo patirtimi organizuojant kaimo bendruomenes, VVG veiklą, pasidalijo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Klavdija Stepanova. Ji papasakojo, kad 2001 metais rajone buvo tik dvi registruotos kaimo bendruomenės. Todėl pagal Baltijos šalių kaimo bendruomenių partnerystės programą rajone buvo įkurta Partnerystės grupė, į kurią įėjo įvairių sričių organizacijų atstovai – vietos valdžia, valstybinis sektorius, verslas ir kt. Lygiagrečiai buvo atliekama bendruomenių iniciatorių paieška bei jų mokymai. Kaimo žmonės ėmė burtis į bendruomenes. PGV nariai su konsultantais surengė kelis susitikimus su kaimo bendruomenių atstovais. Po jų buvo numatyti keli veiklos prioritetai – amatų namų įsteigimas, jaunimo iniciatyvų skatinimas, bendruomenės namų renovacija ir kt. Parengtų projektų metu PGV nariai lankėsi jų vykdymo vietose. Jei projektai būdavo gerai parengti, tik tada būdavo priimami sprendimai dėl jų finansavimo. Naujų plėtros principų įgyvendinimas pasirodė esąs veiksmingas, todėl partnerystės grupė nutarė tęsti ir plėsti savo veiklą. VVG nebuvo sukurta dirbtinai, apie tai buvo ilgai ir daug kur kalbama, svarstoma, atsižvelgta į žmonių norą padėti sau ir rajonui.

Kauno rajono VVG valdybos pirmininkas Vytautas Zubas papasakojo, kad pernai Kauno apskrities viršininko administracijos salėje buvo surengtas seminaras „LEADER +“, Kauno rajono VVG – partnerystės tinklas“. Jame dalyvavo visų rajono seniūnijų bendruomenių organizacijų atstovai, Verslininkų asociacijos Kauno rajono skyriaus, KTU, LŽŪU specialistai. Buvo ir daugiau seminarų, mokymų. Bendruomeninių organizacijų atstovai ne tik įgijo žinių, bet ir atsakė į klausimus, ką labiausiai vertina savo darbe, bendruomeninėje organizacijoje, dėl ko darbuojasi savo bendruomenėje ir kt.

Bendruomenės atstovai parengė priemonių planą. Jame numatyta sustiprinti gyventojų bendradarbiavimą, taip pat – sukurti ir palaikyti poilsio bei sporto zonas, skirtas gyventojų poilsiui, bendravimui, sudaryti bendruomenės centrų ir kitų nevyriausybinių organizacijų bendravimo tinklą, sukurti ir įgyvendinti projektus, skirtus skurdui mažinti Kauno rajone, padėti pažeidžiamiausioms socialinėms grupėms ir kt.

Kauniečiai užmezgė ryšius su Plungės VV grupės nariais, bendruomeninių organizacijų atstovais, ten nuvykę pasidalijo savo patirtimi, pasidomėjo, kaip dirba kolegos. Kauno rajono VVG ketina pradėti bendrauti su Aukštaitijos, Sūduvos, Dzūkijos vietos veiklos grupėmis.

V.Zubas sakė, kad VVG grupės tikslas – įgyvendinant „LEADER +“ ir kitų Europos Sąjungos bendrijų iniciatyvą rajone, parengti kaimo plėtros strategiją, teikti paramą įgyvendinant kaimo bendruomenių projektus, bendradarbiauti su kitomis asociacijomis, tarptautinėmis bei kitomis organizacijomis.

Noreikiškės, Kauno rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija