Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Kultūra
Nuomonės
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Lietuviško vaidinimo atlaidai

Dr. Petras Bielskis

Krivūlės dalyvių eisena Punsko gatvėmis

Lietuvoje vaidinimas nuo seno turi svarbios sakralinės prasmės. Be reikalo mūsų teatrui bandoma primesti pramogos ar dabar madingo šou vaidmenį. Iš viduramžių ateina įdomūs jėzuitų paliudijimai: “Miškuose, vidutinio aukščio kalnelyje, rytojaus dieną po šv. Petro šventės vykdavo didžiulis žmonių susirinkimas, vadinamas “Vialnio turgialis“, kitaip tas susirinkimas vadinasi “Zaysle“. Jų metu bendrai abiejų lyčių liaudis su dideliu prietaringumu atsidėdavo girtuokliavimui, kuris tęsdavosi ištisą dieną ir dvi naktis. Tuo tarpu visų vyrų prievolė tuose žaidimuose buvo turėti kirvį; jais iš pradžių žaisdavo, o paskui pradėdavo tokias kruvinas žaidynes, kad kiekvienais metais jie skirstydavosi iš tos vietos pralieję daug kraujo ir labai retai be žmogžudystės“ (Lebedys J. Lietuvių kalba XVII-XVIII a. viešajame gyvenime. V., 1976. P. 211). Lietuvių žaidimus nedraugingas liudytojas vadina velnių sueiga, bet kartu pripažįsta, kad jie žaisdavo. Dabar sakytume, kad piliakalniuose vykdavo apylinkės jaunų vyrų turnyrai: tam tikras scenarijus, sukurtos reginių situacijos, tikra kova, tikri ginklai, minios reakcija, dramatinė įtampa.

Amžinai gyva vaikų pasaulyje

Zita OSTERIENĖ

Kas ji – dažnai savęs klausiu, apžiūrėdama įrėmintus darbelius, virtusius reprodukcijomis ir atvirukais. Bandau ją užklupti iš netyčių, kartodama pavadinimus ir gilindamasi į „Rožinę pelę ir geltonas švytinčias širdeles“, „Ramunių („Myli nemyli“) saugotoją baltąjį morkine nosimi meškiną“, „Katiną ir žalią protingą varną“, „Meškiuką, besiklausantį pavasario muzikos“… Arba ilgai žiūriu pro langą į medžių šakas ir bandau įsivaizduoti, kaip ji galvoja ir ką ji galvoja, arba žiūriu, kaip ji tapo „melodiją iš gėlių ir lietaus – tai tik plonytę ribą tarp šviesos ir tamsos, tarp tylos ir garso, tarp judesio ir ramybės, tarp angelo ir žmogaus“… Taigi kas ji arba kas mes, kodėl mes čia? Pagaliau jei jau mes čia, tai gal nuveikime ką nors, kas būtų gražu, kas sušildytų širdis, kas užaugintų sparnus. Pasodinkime dar vieną tikėjimo medį, paverskime dar vieną svajonę tikrove. Vis vien viskas tik pasaka – tik katino iš „Alisos“ šypsena, „Avies ir pavasario paukščių“ draugystė, „Svajaus drugelio auksinio vakaro viduryje“ naivumas…

Kūrybinėmis mintimis dalijosi simpoziume

Bronius VERTELKA

Kurti Aukštaitijos sostinėje Paulien Ploeger atvyko iš Olandijos

Tradicija tapo Panevėžyje rengti tarptautinius keramikų simpoziumus. Šiemet jis vyko šešioliktąjį kartą. Tačiau simpoziumo dalyviai atsidėjo kūrybai ne stiklo fabrike, kaip buvo įprasta, bet privačioje keramikos įmonėje „Midenė“. Tam iš anksto buvo pasiruošta. „Midenė“ įsigijo gaubtinę keramikos išdegimo krosnį, kurioje itin kokybiškai išdegami darbai. Krosnyje karštis siekia iki 1380 laipsnių.

Žemaitijos režisieriaus sėkmė

Antrojo pagal dydį Latvijos miesto Daugpilio dramos teatras birželio 30 dieną Tarptautiniame jaunimo ir vaikų teatro festivalyje parodė kompozitoriaus I.Kalmano „Karambolina“ spektaklį. I.Kalmano operetės „Monmartro žibuoklė“ inscenizacijos „Karambolina“ premjerą, latvių aktorių trupės suvaidintos Daugpilio valstybinio dramos teatro scenoje, galime laikyti tarptautinio lygio spektakliu.