Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio-Krekenavos dekanate

Žolinės atlaiduose pašventintas miestelio herbas

Iš bažnyčios su pašventintu herbu ir vėliava krekenaviškiai eina į aikštę

Krekenavos aikštės estradoje (iš kairės): rajono vicemeras Rapolas Gritėnas, vyskupas Jonas Kauneckas, Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas, seniūnas Jonas Ulis, Krekenavos bendruomenės „Tiltas“ pirmininkė Sigita Rudienė

KREKENAVA. Šiemet Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje Žolinės atlaidai buvo dviejų dalių: bažnytinės ir kultūrinės. Bažnytinė prasidėjo rugpjūčio 12 dienos vakare šv. Mišiomis, kurias aukojo Krekenavos klebonas kan. Petras Budriūnas. Nors turėjo kunigų padėjėjų, bet jam užteko rūpesčių, aiškinimų, tačiau viskas praėjo gerai, nes jis turi patirties ir įgudimo.

Sekmadienį jau sulaukta kunigų. Tai anykštėnas, dabar gyvenantis Kanadoje, Mičigane, kun. Jonas Staškevičius, naujamiestietis kun. Algirdas Dauknys, iš Upytės – mons. Juozapas Antanavičius, iš Pabiržės – kun. Skaidrius Kondratavičius, kurie aukojo šv. Mišias, o jų kasdien buvo po ketverias, sakė pamokslus, klausė išpažinčių, dalijo šv. Komuniją.

Pirmadienį dar atvyko kunigai: iš Uliūnų – Algimantas Keina, kuris pasakė net tris gerus pamokslus, iš Domeikavos – kun. Robertas Skrinskas, iš Veiverių – kun. Kazimieras Skučas, iš Garliavos – kun. Vladas Bobinas, iš Kuršėnų – kun. Edvardas Zeidotas. Sumą aukojo keturi kunigai. Kunigų daug, bet visiems užteko darbo, nes buvo daug žmonių. Dar daugiau jų prisirinkdavo tik nepriklausomybės pradžioje, kai per Žolinę į Krekenavą atvažiuodavo visi Lietuvos vyskupai ir kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Rugpjūčio 15 dieną dar atvyko Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios kunigas Pranciškus Sabaliauskas, Sidabravo klebonas kun. Remigijus Katilius, Truskavos – kun. Simas Maksvytis bei buvęs Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas ir dabartinis vyskupas Jonas Kauneckas, kurie abudu aukojo Sumą. Pamokslą pasakė vysk. J.Kauneckas. Po Votyvos, kurią aukojo ir pamokslą pasakė mons. J.Antanavičius, koncertavo sakralinės muzikos ansamblis „Bel canto“. Vysk. J.Kauneckas suteikė Sutvirtinimo sakramentą 41 asmeniui. Vienas vyras, gavęs sutvirtinimą, čia pat tapo ir sutvirtinimo tėvu. Vysk. J.Kauneckas ne tik teikė šį sakramentą, bet ir daug ką aiškino, kalbėjo apie dabartinio mūsų gyvenimo problemas, smerkė amoralumą, girtavimą, siūlė įsteigti Blaivybės draugiją, gelbėti šeimas, vaikus, pasidžiaugė naujais tvirtais katalikais, laimino vaikus, fotografavosi su visais. Per Sumą giedojo bažnyčios choras (vargonininkas A.Kotinskis), dalyvavo Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas, rajono ir seniūnijos vadovai.

Prieš Sumą vyskupas šventino žolynus, Krekenavos vėliavą ir herbą. Tai ketvirtas rajono miestelis po Ramygalos, Raguvos, Upytės, turintis savo heraldiką. Kadangi Krekenava nuo seno garsi savo kanklių meistru ir kanklininku S.Rudžiu bei jo žmona kanklininke Ona, todėl vėliavoje ir herbe pavaizduotos kanklės. Įdomu tai, kad Krekenavos dailininkas H.Mazūras jas nupiešė pagal tremtinės Jadvygos Krikščiūnaitės kankles, kurias ji pasiėmė vietoje maisto į tremtį. Jos teigimu, maisto visam laikui nepasiimsi, o kanklės visada padės sunkią valandą. Taip ir atsitiko. Kai buvo ypač sunku, tremtiniai dainavo lietuvių liaudies dainas, pritariant kanklėms, ir buvo lengviau.

Po Sumos darnia eisena visi nužygiavo miestelio aikštėn. Čia prasidėjo kultūrinė dalis, skirta heraldikos pašventinimui. Koncertavo Šilagalio orkestras, Krekenavos šokėjai ir kapelija „O-ho“, seniūnijos salėje veikė tautodailininkės Rimantės Butkuvės skulptūrėlių paroda „Angelai“. Aikštės estradoje susibūrė Seimo vicepirmininkas A.Pekeliūnas, rajono valdžia, vysk. J.Kauneckas, seniūnas Jonas Ulis, Krekenavos bendruomenės „Tiltas“ pirmininkė mokytoja Sigita Rudienė. Ji pasveikino susirinkusiuosius, papasakojo apie naują heraldiką. Miestelio vėliava ir herbas – mėlynos ir raudonos spalvų. Vėliavoje ir herbe mėlyname fone – trys baltos lelijos, o raudoname – geltonos kanklės. Kalbėjo seniūnas, svečiai, vyskupai J.Kauneckas, J.Preikšas, kanklininkė R.Daniūnienė. Ji ir pakankliavo. Koncertavo S.Rudžio sūnus Kęstutis su savo atžalomis, skambėjo lietuvių liaudies melodijos. Kalbėtojams ir kankliuotojams buvo įteiktos suvenyrinės dabartinės vėliavos. Vysk. J.Kauneckas vaikščiojo pagal suolus, kalbino žmones, dalijo paveikslėlius, laimino vaikus. Koncertavo „Seni draugai“ ir kiti dainininkai.

Iki vidurnakčio vyko pasilinksminimas, šokiai, skambėjo muzika. Žolinės dieną buvo daug žmonių, kurie meldė Švč. M.Mariją palaimos. Ir sulaukė. Ne veltui didžiajame altoriuje yra Švč. Mergelės Marijos stebuklingas paveikslas – tą liudija votai. Po gražių atlaidų žmonės laimingi grįžo namo, pasisėmę dvasios atgaivos, Dievo malonių.

Vincas STEPONAVIČIUS

Juliaus VAUPŠO nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“