Atnaujintas 2006 rugsėjo 8 d.
Nr.67
(1467)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Popiežiaus kelionėje į gimtąją Bavariją bus ryškūs asmeniniai aspektai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
ir Miuncheno arkivyskupas
kardinolasFrydrichas Veteris

Iš dešinės: broliai kunigai Jozefas
ir Georgas Ratcingeriai suteikia
primicijų palaiminimus
po šventimų 1951 metais

Šventojo Tėvo gimtąjį namą
Marktle prie Ino žyminti
memorialinė lenta

Laukiama iškilmingo sutikimo ir maldininkų gausos

Ateinantį šeštadienį, rugsėjo 9-ąją, prasidėsiantis ir šešias dienas truksiantis popiežiaus Benedikto XVI vizitas į Vokietiją bus gerokai ilgesnis ir intensyvesnis nei ankstesnės trys jo apaštalinės kelionės. Lankydamasis savo gimtojoje Bavarijos žemėje Šventasis Tėvas vadovaus net keturiolikai liturginių celebracijų ir kitų religinio pobūdžio susitikimų bei keliems sekuliariems renginiams, kuriuose pasimatys su politikais, intelektualais, mokslo ir meno pasaulio atstovais bei jaunimu. Būsimasis vizitas taip pat turės ryškų asmeninį aspektą, nes, kaip aiškino Benediktas XVI interviu Vokietijos televizijai, jis pageidauja dar kartą aplankyti vietas ir žmones, tarp kurių užaugo ir pradėjo savo dvasinę tarnystę, kurie turėjo įtakos jo brandai ir buvo jo gyvenimo dalis.

Pagal Vatikane paskelbtą oficialią kelionės programą, šeštadienio popietę į Bavarijos sostinės Miuncheno oro uostą atvykusį Popiežių pasitiks ir pasveikins Vokietijos ir Bavarijos politiniai ir bažnytiniai vadovai: Vokietijos federalinis prezidentas Horstas Kioleris, kanclerė Angela Merkel, Bavarijos ministras pirmininkas Edmundas Štoiberis, Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Karlas Lemanas, Miuncheno arkivyskupas kardinolas Frydrichas Veteris, kiti vyskupai. Kitas Šventojo Tėvo sutikimas įvyks Miuncheno centre, prie Švč. Mergelės Marijos statulos, kur Benediktas XVI malda kreipsis į Dievo Motiną, visos Bavarijos globėją. Miuncheno meras Kristianas Udė Popiežiui įteiks pasirašyti miesto Auksinę knygą. Pavakare Šventasis Tėvas dar kartą susitiks su Vokietijos ir Bavarijos politiniais lyderiais, su kuriais privačiame pokalbyje aptars aktualias valstybės ir Bažnyčios santykių bei tarptautinės padėties problemas.

Ateinantį sekmadienį, rugsėjo 10 dieną, numatomos pirmosios popiežiaus Benedikto XVI vadovaujamos šv. Mišios po atviru dangumi. Laukiama, kad į pamaldas, vyksiančias Miuncheno parodų centro „Neuen Messe“ teritorijoje, susirinks apie 300 tūkstančių maldininkų iš visos Vokietijos, Austrijos ir kitų kaimyninių šalių. Šventasis Tėvas pasakys homiliją ir po šv. Mišių vadovaus tradicinei šventadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldai. Minėtame interviu Vokietijos televizijai paklaustas apie temas, kurias vizito metu nagrinės vyksiančių liturginių apeigų pamoksluose, Popiežius sakė: „Skelbsiu fundamentalią tikėjimo žinią, kuri, žinoma, bus susieta su šių dienų aktualijomis, kuriose pirmiausia bus akcentuojamas tautų bendradarbiavimas, keliai, kurie gali nuvesti į susitaikinimą ir taiką“.

Sekmadienio pavakarę Šventasis Tėvas vyks į Miuncheno Dievo Motinos katedrą, kur vadovaus Mišparams. Tarp susirinkusių maldininkų, kaip numatyta, daugiausia bus jaunų šeimų, katechetų ir tikybos mokytojų, taip pat neseniai Pirmąją Komuniją priėmusių vaikų. Prieš šias pamaldas bus susikaupta Švč. Sakramento adoracijai, Benediktas XVI aplankys kriptą, kurioje palaidoti buvę Miuncheno arkivyskupai – jam kunigystės šventimus 1951 metais suteikęs kardinolas Michaelis Faulhaberis ir kardinolas Julius Diofberis, kurio tiesioginiu įpėdiniu buvo Šventasis Tėvas (tuometinis kardinolas Jozefas Ratcingeris), Miuncheno diecezijai vadovavęs nuo 1977 iki 1982 metų.

Popiežiaus širdis skirta Dievo Motinai

Trečioji Popiežiaus vizito diena, rugsėjo 11-oji, beveik visa bus skirta Altiotingo miestui (Pasau vyskupija), kuriame yra Bavarijos pagrindinė ir piligrimų lankomiausia – apie vieną milijoną maldininkų per metus – Dievo Motinos šventovė. Altiotingas yra tik už kelių kilometrų nuo Benedikto XVI gimtojo Marklio prie Ino miestelio, ir jis vaikystėje su savo šeima dažnai ten lankydavosi. 2005 metų gruodį Altiotingo miestas Šventajam Tėvui suteikė garbės piliečio vardą.

Ryte sraigtasparniu atskridęs į Altiotingą, popiežius Benediktas XVI pirmiausia nuvyks pasimelsti į koplyčią prie stebuklingojo Švč. Mergelės Marijos paveikslo. Šiemet birželio mėnesį Vatikane priėmęs Altiotingo delegaciją, Šventasis Tėvas sakė, kad Dievo Motinos šventovė saugo šimtmečių malonių paveldą, taigi visam laikui išlieka gyvybinga. Tai „sena ir nuolat nauja vieta susitikti su Viešpaties Motina ir kartu atnaujinti mūsų gyvenimą“. Padėkojęs Altiotingo žmonėms už ypatingą pripažinimą suteikiant piliečio vardą, Popiežius priminė, kad senovėje Bavarijos didieji kunigaikščiai norėjo, jog po mirties jų širdys būtų laikomos Švč. Mergelės Marijos šventovėje. „Aš žinau, kad šiuo pagerbimu mano širdis dar labiau skiriama Dievo Motinai ir kad ji iš aukštybių žvelgia į mane ir veda piligrimystės keliu“, – kalbėjo Benediktas XVI. Jis taip pat priminė, kad, jam būnant Miuncheno arkivyskupu, Altiotinge kartu su juo 1980 metais lankėsi popiežius Jonas Paulius II, ir tai buvo neužmirštamas vizitas šioje „Bavarijos katalikiškoje širdyje“.

Šventasis Tėvas taip pat aiškino apie pastaruoju metu vėl populiarėjančių maldingų kelionių pėsčiomis į Dievo Motinos šventovę didelį dvasinį prasmingumą. Jis prisiminė epizodą, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jo tėvas ėjo pėsčiomis į Altiotingą padėkoti Švč. Mergelei Marijai, kad abu sūnūs sugrįžo į namus saugūs ir nesužaloti. Popiežius Benediktas XVI sakė, kad ir jis pats prieš kelerius metus lydėjo grupę piligrimų pėsčiomis iš Regensburgo į Altiotingą ir turėjo progos „giliau pajusti, ką reiškia ši piligrimystė“. Šventasis Tėvas sakė, kad tai ėjimas ne tik kojomis, bet ir širdimi, kad tai ne tik išorinė, bet ir vidinė kelionė. „Dėl kelionės ir nuovargio pagaliau realiai išgyvenamas didelis priartėjimo prie Motinos Maloningosios, susitikimo su ja šventovės tyloje džiaugsmas“, – pastebėjo Popiežius per birželio mėnesį suteiktą audienciją Altiotingo delegacijai.

Būsimo vizito Altiotinge metu, po privačios maldos prie Dievo Motinos atvaizdo, Šventasis Tėvas miesto centrinėje aikštėje vadovaus Eucharistijai ir pasakys pamokslą. Rugsėjo 11 dieną kaip tik sukaks penkeri metai, kai buvo įvykdytas žiaurus teroristinis išpuolis Niujorke, nusinešęs tūkstančių žmonių gyvybes ir iš esmės pakeitęs tarptautinę situaciją, ypač Artimuosiuose Rytuose. Manoma, kad savo homilijoje šia ar kita proga popiežius Benediktas XVI vėl palies karo ir taikos temą, pabrėždamas tautų, religijų ir kultūrų darnaus sugyvenimo svarbą. „Karas niekam nieko gera neduoda, net ir tariamiems nugalėtojams. Europoje po dviejų pasaulinių karų mes tai puikiai suprantame, – kalbėjo Šventasis Tėvas interviu Vokietijos televizijai vizito išvakarėse. – Yra moralinių jėgų, pasirengusių padėti suprasti, jog vienintelis sprendimas – taikus gyvenimas kartu. Būtent šias jėgas norime mobilizuoti“.

Po šv. Mišių popiežius Benediktas XVI vadovaus procesijai su Švč. Sakramentu, nešamu kartu su Švč. Mergelės Marijos statulėle, į naujai pastatytą Adoracijos koplyčią prie šventųjų Pilypo ir Jokūbo parapinės bažnyčios jos iškilmingos konsekracijos proga. Pavakare Altiotingo Šv. Onos bazilikoje Šventasis Tėvas vadovaus Mišparams, kuriuose dalyvaus Bavarijos vienuolijų delegacijos ir kunigų seminarijų studentai. Po šių pamaldų Benediktas XVI trumpam nuvyks į savo gimtąjį Marktlio prie Ino miestelį, aplankys vietinę Šv. Osvaldo parapijos bažnyčią, kurioje buvo pakrikštytas 1927 m. balandžio 16 d.

Ekumeniniai uždaviniai siejami su socialinėmis problemomis

Kitas Šventojo Tėvo kelionės etapas bus Regensburgo miestas ir gretima Pentlingo gyvenvietė, kurios kapinaitėse ilsisi jo tėvų ir sesers Marijos palaikai. Regensburgo universitete popiežius Benediktas XVI (tuometinis profesorius J.Ratcingeris) dėstė teologiją ir buvo šios aukštosios mokyklos vicerektorius, šiame mieste gyvena jo 82 metų vyresnysis brolis apaštališkasis protonotaras Georgas Ratcingeris, kunigystės šventimus gavęs kartu su dabartiniu Šventuoju Tėvu. Jau nuo 1982-ųjų dirbdamas Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektu, tuometinis kardinolas J.Ratcingeris bent keturis ar penkis kartus per metus sugrįždavo paviešėti į Pentlingą, kur iki šiol turi jam priklausantį namą.

Rugpjūčio 12 dienos rytą Regensburgo Izlingerio parke popiežiaus Benedikto XVI vadovaujamos šv. Mišios, kaip planuojama, turėtų būti didžiausias liturginis įvykis būsimojoje kelionėje: tikimasi, kad į pamaldas gali susirinkti iki pusės milijono maldininkų. Po pietų vietinėje Šv. Volfgango seminarijoje su Bavarijos vyskupais ir Popiežių lydinčiais Vatikano atstovais Benediktas XVI apsilankys Regensburgo universitete, kur pasakys kalbą akademinės bendruomenės nariams ir studentams. Po vizito universitete Šventasis Tėvas nuvyks į Regensburgo Šv. Petro katedrą, kur susitiks su kitų krikščioniškų Bažnyčių bei bažnytinių bendruomenių atstovais ir vadovaus Mišparų ekumeninei celebracijai.

„Pirmas dalykas, kurį turime nuveikti dabartinėje visuomenėje, – tai aiškus etinių gairių pristatymas ir jų laikymasis, idant būtų užtikrintas visuomenės etinis sambūvis, be kurio neįmanoma siekti pagrindinio politikos tikslo, tai yra teisingumo visiems, darnaus sambūvio ir taikos, – aiškino popiežius Benediktas XVI svarbiausius ekumeninius uždavinius, siedamas juos su socialinėmis problemomis. – Jei tai darysime ir pirmiausia stengsimės neužsidaryti mūsų bendruomenių tikėjimo savitume, bet visada remsimės tvirčiausiu jo pamatu, tuomet jei greit ir nepasieksime regimos vienybės, tai tikrai bręs mūsų vidinė vienybė, kuri, jei Dievas leis, ilgainiui įgaus ir išorines vienybės formas“.

Pavyzdinga katalikiškos šeimos bendrystė

Kita diena, rugsėjo 13-oji, bus visiškai privati vizito dalis, kurios metu Šventasis Tėvas bendraus su Regensburge gyvenančiu savo broliu monsinjoru G.Ratcingeriu, taip pat abu aplankys Cygecdorfo kapinėse besiilsinčius artimųjų (tėvų ir sesers) palaikus. Kaip pranešama, popiežiaus Benedikto XVI likęs vienintelis gyvas artimas giminaitis nenori visam laikui persikelti į Vatikaną, kur jam Apaštaliniuose rūmuose parengtas kambarys.

Prelatas G.Ratcingeris retkarčiais aplanko savo brolį, – štai beveik visą rugpjūčio mėnesį jis praleido Popiežiaus vasaros rezidencijoje Kastelgandolfe, – tačiau nuolat gyvena savo namuose Regensburge. Su Benediktu XVI jis turi atskirą telefono ryšį ir paskambina bent kartą per savaitę, pasiteiraudamas kaip, „Jozefui“ sekasi. (Prelatas kartą prisipažino, kad jaunesniajam broliui tapus Popiežiumi, jis vis tiek tradiciškai į jį kreipiasi vardu.)

Popiežiaus Benedikto XVI tėvai – policininkas Jozefas Ratcingeris ir virėja Marija Ryger – žiedus sumainė gana vėlai: per sutuoktuves, įvykusias 1920 m. lapkričio 20 d., jaunajam buvo 43 metai, o jaunajai – 36-eri. Jie susipažino taip pat gana šiuolaikiškai: per vietiniame katalikų laikraštyje „Altöttinger Liebfrauenboten“ išspausdintus pažinčių skelbimus. Anksčiau viename interviu popiežius Benediktas XVI yra pastebėjęs, kad tėvo tvirtas charakteris ir motinos švelnumas vienas kitą gerai papildė ir garantavo santuokinio gyvenimo darną. Vaikai gimė vienas paskui kitą trejų metų pertraukomis: pirmoji duktė Marija – 1921 metais, sūnus Georgas – 1924-aisiais ir jauniausias Jozefas – 1927 metais.

Katalikiškasis tikėjimas buvo svarbi šeimos gyvenimo dalis; drauge dažnai buvo meldžiamasi, pavyzdžiui, prieš kiekvieną valgį, sekmadieniais arba netgi dažniau dalyvaujama šv. Mišiose. Tėvas rūpinosi visapusišku vaikų išsilavinimu, taip pat ir muzikiniu: jie išmoko groti fortepijonu bei vargonais bažnyčioje. Ypač ryškūs prelato G.Ratcingerio muzikiniai pasiekimai: iki pastarojo meto jis vadovavo katedros orkestrui, rašė bažnytinius kūrinius. Nacių režimo valdymas Vokietijoje ir Antrasis pasaulinis karas dar labiau suartino šeimos narius: tėvas neslėpė priešiškumo naciams ir džiaugėsi, kad, sulaukęs 60-ies, galėjo pasitraukti iš darbo policijoje. Abu broliai buvo priversti kurį laiką tarnauti kariniuose daliniuose ir patyrė karo belaisvių dalią.

Džiaugdamiesi atgauta laisve abu broliai, pasirinkę dvasinės tarnystė kelią, studijavo filosofiją ir teologiją Fraizingo seminarijoje, abu kartu 1951 m. birželio 25 d. gavo kunigystės šventimus. Senyvo amžiaus sulaukę tėvai iš pradžių gyveno pas Fraizinge likusį dirbti Jozefą, o šiam išvykus dėstyti teologiją į Bonos universitetą, vėl apsigyveno gimtajame Traunštaine, prie ten sielovadą vykdžiusio Georgo. Popiežiaus Benedikto XVI tėvas mirė 1959 metais, o motina – 1963-iaisiais. Sesuo Marija, šeimininkavusi pas jaunąjį profesorių Jozefą Ratcingerį ir vėliau padėjusi tvarkyti jo buitį tapus Miuncheno arkivyskupu bei išvykus į Vatikaną vadovauti Tikėjimo mokslo kongregacijai, netikėtai mirė lankydamasi Regensburge 1991 metais, belaukdama savojo 70-mečio. Kaip minėta, visų jų kapai yra vienas šalia kito, ir Šventasis Tėvas kartu su broliu atvykęs prie jų pasimelsti simboliškai patvirtins šeimos vieningumą.

Parama atsakingai Šventojo Tėvo tarnystei

Paskutinę savo vizito dieną, rugsėjo 14-ąją, popiežius Benediktas XVI lankysis Fraizinge, kuriame, kaip minėta, rengėsi kunigystei ir kur pradėjo sielovadininko bei teologo karjerą. Fraizingo katedroje Šventasis Tėvas susitiks su Bavarijos kunigais, tarp kurių bus dar likę gyvi tie iš 40 dvasininkų, kurie gavo šventimus kartu su Benediktu XVI ir jo broliu šioje šventovėje prieš 55 metus. Popiežius taip pat susikaups maldai prie šv. Korbinieno relikvijų, kuris Bavarijoje skelbė krikščioniškąjį tikėjimą VIII amžiuje ir yra gerbiamas kaip Miuncheno ir Fraizingo arkivyskupijos globėjas. Tos pačios dienos popietę Vokietijos vyriausybės ir Bažnyčios vadovų išlydėtas į Miuncheno oro uostą Šventasis Tėvas sugrįš į Romą.

Grįždamas iš gimtosios Bavarijos į Vatikaną, popiežius Benediktas XVI išsiveš ir vietos tikinčiųjų finansinę dovaną, kuri, tiesa, skirta ne jam asmeniškai, bet kenčiantiems Šventosios Žemės krikščionims, konkrečiai, pranciškonų išlaikomam Nazareto bendruomenės centrui. Šventojo Tėvo lankysimų trijų Bavarijos diecezijų – Miuncheno ir Fraizingo, Pasau ir Regensburgo – ganytojai kardinolas F.Veteris, vyskupai Vilhelmas Šramlis ir Gerhardas Liudvigas Miuleris paragino katalikus būti dosnesnius šiam reikalui organizuotose rinkliavose, kurios vyko per praėjusio sekmadienio, rugsėjo 3 dienos, pamaldas visose jų parapijose.

Savo kreipimesi Bavarijos Bažnyčios hierarchai priminė, jog popiežius Benediktas XVI pastaruoju metu atkakliai ragino nutraukti Izraelio ir Libano karo veiksmus, dėl kurių labiausiai kenčia vietos civiliai gyventojai. Šiaurinėje Izraelio dalyje esanti Nazareto katalikų bendruomenė, didžiausia Šventojoje Žemėje, smarkiai nukentėjo nuo „Hizbollah“ raketų apšaudymo. Pagal Šventosios Žemės katalikų kustodų pranciškonų projektą statomas naujas Nazareto bendruomenės centras rūpinsis ne tik vietos krikščionių sielovados ir socialiniais reikalais, bet ir santykiais tarp visų vietos religinių bei tautinių grupių gyventojų. Minėta „padėkos dovana“ už Popiežiaus apsilankymą turi patvirtinti ypatingą Bavarijos tikinčiųjų ryšį su Benediktu XVI, taip pat priklausomybę Visuotinei Katalikų Bažnyčiai.

„Mano širdis – bavaro, bet mano tarnystė priklauso pasauliui“, – šį popiežiaus Benedikto XVI pareiškimą priminė jo įpėdinis, einantis Miuncheno ordinaro pareigas ir nuo 1982 metų šiai vienai didžiausių Vokietijos diecezijų, turinčiai 750 parapijų, vadovaujantis kardinolas F.Veteris kalbėdamas žiniasklaidai apie pasirengimus vizitui. Jis pažymėjo, kad būsimose šv. Mišiose ir maldos susitikimuose Bavarijos katalikai yra pasirengę padėti savo tėvynainiui Romos vyskupui „jo aukštojoje tarnystėje su didžiule iš to kylančia atsakomybe“. Kaip tik šios paramos ir prašė Šventasis Tėvas prieš pusantrų metų pradėdamas savąjį pontifikatą.

Kardinolas F.Veteris viliasi, kad popiežiaus Benedikto XVI apsilankymas sustiprins katalikų tikėjimą ir pasitikėjimą, kunigų ir pasauliečių veikimą visose bažnytinio gyvenimo srityse, suteiks naują postūmį naujajai Vokietijos evangelizacijai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija