Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Jurbarko dekanate

Pilietiškumo pamokos provincijoje

Kun. A.Čimieliaus minėjimo dalyviai ir svečiai Vadžgirio bažnyčioje

Iš bunkerių ištrauktų partizanų gaivinimo scena Šimkaičių girioje

Elzės ir Antano Čimielių šeima. Klierikas Antanas stovi antras iš dešinės

Vadžgirys. Kas gražiau prisimins savo krašto švietėjus, kovotojus už tikėjimą, už savo tautą, kaip likę jų bičiuliai ir artimieji. Nepaprasto nuoširdumo renginys, įvykęs gražų rugsėjo sekmadienį Vadžgiryje, skirtas, švietėjo, kunigo Antano Čimieliaus (1916-1946), kilusio iš šios parapijos ir žuvusio Archangelsko lageriuose, atminimui. Su didele atsakomybe ir pagarba organizavo šią popietę Vadžgirio bendruomenės namų kultūros darbuotoja, kun. A.Čimieliaus brolio vaikaitė, bažnyčios vargonininkė Lina Lukošienė. Šv. Mišias aukojo mons. Alfonsas Svarinskas, kun. Alfonsas Bulota, kun. Virgilijus Rutkūnas.

Po šv. Mišių kunigą Antaną prisiminė kartu su juo kalėjęs dr. Mindaugas Bloznelis.

Atostogų metu gimtojoje Vadžgirio parapijoje A.Čimielius ruošdavo vaikus Pirmajai Komunijai. Mokytojas buvo griežtas, tačiau ne drausmės, o tikėjimo ir dvasingumo klausimais. Gėdindavo tuos, kurie sveikindavosi „laba diena“, ragindavo sveikintis tik katalikiškai ir neapleisti maldos. Pertraukų metu vaikams leisdavo pabėgioti aplink bažnyčią, o kadangi mokėjo groti vargonais, mokė vaikus giedoti. Vargonais, matyt, grojo visai neblogai, nes parapijiečių atmintyje įstrigęs koncertas bažnyčioje, kurio metu parapijos chorui akompanavo A.Čimielius, o dirigavo parapijos klebonas kun.J.Ruokis. Kai į parapiją Antanas grįžo jau kaip kunigas, išpažinties pas jį eidavo beveik visi parapijos vaikai.

Renginyje koncertavo Jurbarko kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Versmė“, vadovaujamas Marijos Tautkuvienės, M.Kontrimaitės, D.Glemžaitės eiles skaitė Jurbarko kultūros centro K.Glinskio teatro režisierė Danutė Samienė.

L.Lukošienės iniciatyva vadžgiriečiai ne pirmą kartą susiburia į savo kraštiečių kūrybos, istorinio atminimo renginius. Dvi vasaras sovietinių karių ir Lietuvos partizanų uniformomis aprengtos jurbarkiečių grupės vyko į atokų Jurbarko rajono Šimkaičių mišką, kur Jurbarko kultūros centro K.Glinskio teatras kartu su Vadžgirio bendruomenės namų darbuotoja Lina Lukošiene, jos vyru girininku Henriku Lukošiumi prie atstatytos gen. Jono Žemaičio-Vytauto vadavietės rengia teatralizuotus projektus „Istorija ir teatras“.

Pasigirdus automatų salvėmis ir iš miško „pasirodžius“ NKVD kareiviams, vyresnės kartos žmonės sugrįžta mintimis į tuos šiurpą keliančius laikus, kada Lietuvos likimą lėmė drąsių vyrų pasiaukojimo ir okupanto jėgos susidūrimas. Po NKVD miško šukavimo kaimo moteris iš bunkerio traukia ir gaivina leisgyvius partizanus. Iš bunkerio pasigirsta muzika, kuri garsėja, kelia vyrus nuo žemės ir… išeina jie į visas miško puses, žinodami, kad niekada nebesusitiks.

Šiame projekte, rengiamame jau dveji metai, dalyvauja LK KASP S.Dariaus ir S.Girėno apygardos 2-osios rinktinės savanoriai, vadovaujami E.Ignatavičiaus, Klaipėdos universiteto teatro aktoriai E.Kupčiūnas ir A.Galkauskas, Jurbarko kultūros centro choras „Versmė“, Vadžgirio ir Šapališkės girininkijų girininkai, Vadžgirio bendruomenės nariai – šaunios šeimininkės, kurios miško aikštelėje išverda skanią grybų sriubą ir pavaišina visus susirinkusiuosius. Tokios pilietiškumo pamokos vyksta atokiame Jurbarko rajono kampelyje iniciatyvių ir gerbiančių savo tautos istoriją žmonių dėka.

Rūta Vidugirytė

© 2006 „XXI amžius“