Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pamąstymas artėjant Vėlinėms

Jau čia pat ir Vėlinės – mirusiųjų pagerbimo diena. Tą dieną tampame lyg santūresni, susimąstę, tarsi kažko baimindamiesi. Ir tai suprantama, nes Vėlinių dieną maldose ir mintyse kalbamės su tais, kurių jau nebėra tarp mūsų: su proseneliais, seneliais, tėvais, broliais, seserimis, dėdėmis, tetomis, kaimynais, bendradarbiais ar šiaip su buvusiais pažįstamais. Stengiamės juos visus prisiminti, geru žodžiu paminėti atleisdami jiems, jeigu iš jų teko ką negera patirti. Juk gyvieji mirusiesiems privalo viską atleisti, kad po mūsų mirties ir mums būtų atleista. Juolab kad žmogaus gyvenimas taip greitai pralekia, kad net nepatiki, jog jau metas ir apie išėjimą į Amžinybę pagalvoti.

Aplankykime artimųjų kapus ir pasimelskime už mirusiuosius

Pavaikščiokim po kapines, visai nesvarbu, ar tai būtų didmiesčio, ar mažos kaimo kapinaitės. Stabtelėkime prie kiekvieno kauburėlio, pažvelkime į paminklą. Čia jaunas žmogus palaidotas, o čia nedidukė mergaitė guli, čia senelis ilsisi... Kokių tik paminklų nėra. Vieni už kitus prabangesni. Kam statomi paminklai: ar mirusiesiems, ar gyviesiems? Iš tikrųjų mirusiajam nereikia didžiulių akmens luitų. Pasimelsti nepamirškim už savo amžinybėn išėjusiuosius. Tikrai malonu, kad mums brangių žmonių kapas visada tvarkingas. Tik nepaverskim kapo gėlių darželiu. Bet yra ir tokių kapų.

Prižiūri baudžiauninkų kapines

Apvaršuvos kaimo gyventojai Eugenija ir Kazys Biteriai tvarkomose baudžiauninkų kapinaitėse

Nuošaliame Apvaršuvos kaimo vienkiemyje (Šilalės r.) gyvena Eugenija ir Kazys Biteriai. Kaziui jau 76-i eina, o Eugenija šį lapkritį švęs 70-metį. Dievo palaimos dėka šie apvaršuviškiai visą laiką gyvena santarvėje. Išleidę į gyvenimą savo atžalas, susilaukę vaikaičių ir provaikaičių, E. ir K.Biteriai džiaugiasi ir dėkoja Dievui, kad jie dar sveiki ir laimingi.

Žvakelių šviesoje

Dalios LOVČIKIENĖS karpiniai

Jau ruduo. Ilgėja vakarai. Visų Šventųjų diena, Vėlinės, mirusiųjų pagerbimo diena. Šiais vakarais kapinėse mirksi žvakutės, nuo jų šviesu lyg dieną. Žmonės susikaupusiais veidais meldžiasi prie savo artimųjų kapų.

Brangiausias žmogus mums visiems buvo, yra ir bus Motina. Stovėdami prie Jos kapo pajuntame liūdesį dėl brangaus žmogaus netekties. Juk niekas labiau nemokėjo suprasti mūsų, Tavo vaikų, troškimų, kaip Tu, Mama…