Atnaujintas 2006 spalio 27 d.
Nr.81
(1481)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Aplankykime artimųjų kapus ir pasimelskime už mirusiuosius

Pavaikščiokim po kapines, visai nesvarbu, ar tai būtų didmiesčio, ar mažos kaimo kapinaitės. Stabtelėkime prie kiekvieno kauburėlio, pažvelkime į paminklą. Čia jaunas žmogus palaidotas, o čia nedidukė mergaitė guli, čia senelis ilsisi... Kokių tik paminklų nėra. Vieni už kitus prabangesni. Kam statomi paminklai: ar mirusiesiems, ar gyviesiems? Iš tikrųjų mirusiajam nereikia didžiulių akmens luitų. Pasimelsti nepamirškim už savo amžinybėn išėjusiuosius. Tikrai malonu, kad mums brangių žmonių kapas visada tvarkingas. Tik nepaverskim kapo gėlių darželiu. Bet yra ir tokių kapų. Štai tėvai užaugino šešis vaikus, o dabar jų kapas žolėmis, grybais apaugęs. Ir vaikai gyvena visai netoli, bet tėvų kapas pamirštas. Ateina, nurauna žoles, lapus sugrėbia per metus porą kartų ir mano, kad tai gana. Tačiau kapai tvarkingi turi būti visada. Ir visai nesvarbu, koks metų laikas. Be to, netinka ant paminklo rašyti, kad žuvęs pirmos klasės mokinukas, čia ilsisi inžinierius, mokytoja ar daktaras. Juk pas Dievą visi lygūs, nenusinešime ten savo titulų. Neprotinga rašyti ant paminklo prakeiksmo žodžius. O ką kaltinti, kad avarijoje žuvo jaunas vyras? Dviese važiavo su draugu. Ir ar geriau jausitės parašę ant paminklo: „Aš norėjau gyventi, tu man atėmei gyvybę, lai lieka tau kaltė, žmogau, už tai“. Ar tinka tokie žodžiai kapinėse? Juk tai buvo tik nelaimingas atsitikimas. O ką tada turėjo parašyti ant paminklo mama, kurios dukrą nukankino? Bet ten parašyta tik mergaitės vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos. Mama turėjo teisę rašyti tokius žodžius, bet ji nerašė, nes kapinės yra šventa vieta. Vėl kitas paminklas: jauna moteris mirė gimdydama. Parašyta, kad čia ilsisi jauna mama ir jos dar negimusi dukrytė. Kam viso to reikia? Juk čia ne kokią knygą sklaidome. Už mirusiuosius reikia melstis ir gražiai prižiūrėti jų kapus. Tik gal nedėkime dirbtinių gėlių. Jos tokios nemielos, šaltos. Negi mes jau nebeišgalime nupirkti gyvo gėlės žiedo? Tada geriau nieko nereikia.

Ieva S.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija