Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Urmu ir vienetais

Rusijos prezidentas naikintuvo kabinoje

Kaip pažymėjo rusų publicistė Tatjana Netreba, pasinaudodami aukštais Rusijos prezidento V.Putino reitingais vieni uždirba nemažus pinigus, kiti kraunasi politinį kapitalą. Štai, pavyzdžiui, neseniai įvykusiuose vietinės Dūmos rinkimuose Lipecko srityje Rusijos gyvenimo partija įgavo rimtą konkurencinį pranašumą prieš visas kitas partijas ir grupuotes, nes pats V.Putinas asmeniškai leido šiai partijai naudoti jo portretus rinkimų agitacijoje.

Vietinių gubernatorių, merų fotografijos kartu su prezidentu V.Putinu jau seniai tapo vos ne aukso vertės, nes valdininkai jomis puikuojasi, nes tai reiškia jų išmintingo vadovavimo ir kompetencijos pripažinimą. Juk V.Putinas ne koks šoumenas, kad fotografuotųsi su kuo pakliuvo. Taip buvo ir sovietiniais laikais, bet atėjus į Kremlių V.Putinui ši mada tapo labai pastebima. Ką jau kalbėti apie dailininkus, tapančius Kremliaus valdovo portretus įvairiausiais rakursais. Tai su dziudo imtynininko kostiumu, tai karinio naikintuvo kabinoje, tai povandeniniame laive. Vargu ar Stalinas su „karvedžiu“ Vorošilovu susilaukė didesnio dėmesio. Vienas pirmųjų šia konjunktūra pasinaudojo dailininkas Nikas Safronovas, ėmęs tapyti didžiulius V.Putino portretus. Tiesa, tapė jis juos ne iš natūros, o iš fotografijų. Bet apsukrus dailininkas sugalvojo „dovanoti“ šiuos savo nutapytus V.Putino portretus įvairiems įtakingiems Rusijos asmenims. Tai, madai įsigalėjus, pasak paties dailininko, būtų nuodėmė tuo nepasinaudoti finansiškai. Todėl N.Safronovas pelningai pardavinėja V.Putino portretus ne tik aukštiems valdininkams, bet ir verslo koncernų, firmų bosams. Tapo mada prezidento portretus kabinti ne tik savo darbo kabinetuose, bet ir namuose. Ir kartais net ne po vieną.

Šis putinizmo biznis kyla kaip ant mielių. Visoje Rusijoje prisisteigė daugybė bendrovių, kurios tiesiog štampuoja „Putiną“ ir rėmeliuose, ir be jų, ant sportinių marškinėlių, krištolo vazų, netgi taurių ir alaus bokalų. Pavyzdžiui, viena bendrovė masiniu tiražu gamina bronzinį prezidento biustą, kuriame jis pavaizduotas su senovės Romos imperatoriaus Cezario toga. Pasisekimas neįtikėtinas. Tuo labiau kad ir kaina tik apie aštuonis tūkstančius rublių. O Rusijos milicininkai kažkodėl pamėgo sveikinti savo draugus gimtadienio ir kitomis progomis, dovanodami tradicines „matrioškas“ su prezidento veidu. Jų kaina – nuo 800 iki 1500 rublių. Valdininkai, ypač vidutinio lygio ir žemesni, labai perka rankų darbo šokoladinį Putiną. Tačiau prezidentui šio bumo sukėlėjai ir gamintojai kažkodėl nemoka jokių procentų nuo gauto pelno parduodant tokią produkciją. Tiesa, dar 1993 metais buvo priimtas įstatymas, nurodantis atlyginimą už Rusijos ir Rusijos Federacijos vardo panaudojimą ant įvairių gaminių – po 0,5 proc. nuo gauto pelno realizavus produkciją. Netgi Maskvos meras J.Lužkovas sumanė užsidirbti ir įsakė mokėti po 5 proc. nuo gauto pelno, jeigu ant gaminių yra Rusijos sostinės simbolika ar žodis „Maskva“.

Kaip rašo publicistė T.Netreba, prezidento V.Putino administracijoje dabar svarstoma, gal sutelkti V.Putino portretų, biustų ir jo atvaizdų gamybą ant marškinėlių, vazų ir bokalų į vienas rankas – t.y., kad tas rankas kontroliuotų prezidentūra. Tuo tarpu buvęs prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Aleksejus Volinas pareiškė: „Portretų gamybos perdavimas į vienas rankas reikštų prezidento V.Putino kanonizaciją pagal nusistovėjusias religines tradicijas. Panašiai kaip SSKP CK monopolizavo Lenino atvaizdų kanonizavimą. Negražu demokratine save laikančios valstybės prezidentą paversti dievuku“. Tiesa, Kremlius lyg ir uždraudė platinti rankinius laikrodžius su užrašu „Dovana nuo Rusijos Federacijos prezidento“. Tačiau ir po šio draudimo tokių laikrodžių galima įsigyti be jokio vargo. Artimi Kremliui žurnalistai teigia, kad pats V.Putinas su humoru žiūri į gausybę „matrioškų“ su jo veidu.

Visai kitas dalykas – prezidento vardo panaudojimas politiniams tikslams. Tokia privilegija suteikiama toli gražu ne kiekvienam ir griežtai dozuojama. 2003 metų rudenį tokia malonė buvo suteikta kandidatei į Peterburgo gubernatorius Valentinai Matvijenko. Panaši privilegija naudoti raides VVP (Vladimiras Vladimirovičius Putinas) buvo suteikta Baškirijos prezidentui M.Rachimovui – tai labai padėjo jam laimėti rinkimus.

Įdomu, kad V.Putino įsakymu vietinių regionų valdžios rinkimuose vadinamajai prezidentinei partijai „Jedinnaja Rossija“ buvo uždrausta panaudoti šūkį: „Kartu su prezidentu! Rinkis „Jedinnaja Rossija!“ Todėl dabar Rusijos politologai suka galvas, kaipgi čia atsitiko, kad V.Putinas leido pasinaudoti savo vardu Rusijos gyvenimo partijai. Dabartinėje Rusijos politinėje sistemoje visas kitas partijas galima vadinti prestižinėmis. Pakanka tik pažvelgti, kaip vieningai balsuojama už prezidento pateiktus pasiūlymas Valstybės Dūmoje.

Paties V.Putino pažadais, kad jis nesieks tapti prezidentu trečiajai kadencijai 2008 metų rinkimuose, nedaug kas tiki. Tą rodo nepaprastai padidėjęs V.Putino aktyvumas visose srityse.

Petras Katinas

© 2006 „XXI amžius“