Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Ne tik meldėsi, bet ir gražiai pabendravo

Bendra nuotrauka po atlaidų. Kairėje klebonas kun. Julius Meškauskas, dešinėje – vikaras kun. Kęstutis Motiejaitis

Prieš porą metų Šilalės rajone, Pajūrio seniūnijoje esančioje Visdžiaugų gyvenvietėje, buvo pastatyta medinė koplyčia, savo dydžiu ir architektūra labiau primenanti nedidelę bažnytėlę. Tiesa, kadaise toje vietoje stovėjo bažnyčia, bet laikas ją sunaikino. Pagal iš Šilalės architekto gautą projektą buvo užsimota vietoj buvusios bažnyčios pastatyti erdvią koplyčią. Šios iniciatyvos ėmėsi Lileikėnuose gyvenusios Skolastika ir Kazimiera Kairytės. S.Kairytė-Šerpytienė visą laiką gyveno Lileikėnuose, o Kazimiera Kairytė-Kriauza – Amerikoje. Prie šios koplyčios pastatymo prisidėjo ne tik paminėtos koplyčios sumanytojos S. ir K.Kairytės, bet ir Rietavo miškų urėdija, Pajūrio seniūnija, vadovaujama seniūno Pranciškaus Brinkio. Šios koplyčios statybos meistras – Stasys Bernotas.

Kryžių išniekino buvęs kunigas

Ekskunigo E.Atkočiūno pastatyta antkapinė skulptūra: širdis užkelta ant akmens, apjuosta grandine ir užrakinta spyna

Palangoje gyveno nepaprasto pamaldumo Emilija Atkočiūnienė su dukrele Virginija. Po dukros mirties motina Kretingos kapinėse pastatė didelį ąžuolinį kryžių su Kristaus kančia (dail. V.Vaičiūnas). Mama nepaprastai mylėjo dukrą, nuoširdžiai ją slaugė. Ant jos kapo visada žaliavo rūtos ir žydėjo rožės.

Jos sūnus Edmundas Atkočiūnas buvo kunigas, vėliau metė kunigystę ir su mergina išvažiavo į JAV. Mirus E.Atkočiūnienei sūnus Edmundas grįžęs vasarą iš JAV (buvo vedęs ir ten gyveno su šeima), padarė motinos kapo pertvarką. Nuvertė mamos pastatytą kryžių ir įsakė menininkui pasiimti jį bei grąžinti jam 600 litų, sumokėtus mamos. Kapą sulygino su žeme, pastatė savo „balvoną“, kurį apjuosė stambia grandine ir užrakino juoda spyna. Aplinkui paskleidė jūros akmenėlių.

Darbai, skirti kardinolui atminti

Kaišiadorių vyskupija, nors ir mažiausia Lietuvoje, turi turtingą istorinį ir dvasinį paveldą. Iš čia kilęs kardinolas Vincentas Sladkevičius. Jo tikėjimo liudijimas ir šventumo pavyzdys svarbus šiandien ne vien šiai vyskupijai, bet ir visos Lietuvos tikintiesiems.

Spalio mėnesį Kauno Gerojo Ganytojo parapijos tikybos mokytojai kartu su parapijos klebonu kun. Jonu Stankevičiumi lankėsi kardinolo V.Sladkevičiaus tėviškėje, Kaišiadorių rajono Guronių kaime, Žaslių parapijoje, kur įkurtas Rožinio slėpinių kelias. Vieta Rožinio slėpinių keliui parinkta ieškant būdų įamžinti šio garbingo ganytojo, itin branginusio rožinio maldą, atminimą.