Atnaujintas 2006 gruodžio 20 d.
Nr.95
(1495)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Nemergiškos mintys

Valdovas, minimas
su pagarba ir
pasididžiavimu

Ko galime tikėtis?

Būkim atsakingi
už ateitį

Stokime į kovą
su tautos priešais

Manipuliacijos

Lietuva valdininkų
korupcijos šešėlyje

Nematomi dalykai
svarbiausi

Bažnyčia skatino susitaikymą Čilėje

Mindaugas BUIKA

Vizito metu Popiežius ragino
Čilės vadovą neatidėliojant
surengti demokratinius rinkimus

Jono Pauliaus II taikdarystė

Po buvusio Čilės diktatoriaus Augusto Pinočeto Ugartės mirties vykstant prieštaringiems ir karštiems debatams dėl jo valdymo (1973-1990) paveldo vertinimo, tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje prisimenama popiežiaus Jono Pauliaus II istorinė 1987 metų apaštalinė kelionė į tą Lotynų Amerikos šalį. Jos dvasinė ir socialinė įtaka būsimosioms politinėms permainoms dažnai lyginama su Šventojo Tėvo pirmuoju apsilankymu komunistų režimo sukaustytoje tėvynėje Lenkijoje 1979-aisiais. Abiem atvejais Jonas Paulius II patraukė milijonų žmonių viltingą dėmesį, sukurdamas visuomenėje tą palankią atmosferą, reikalingą drąsiai sąveikai, kad būtų atkurta trokštama demokratinė santvarka.


Idėjos, parsivežtos iš Briuselio

Inesė RATNIKAITĖ

Kardinolai Kristofas Šionbornas,
Gotfrydas Danielsas ir Peteris Erdas

Katalikų Bažnyčia ne tik Vatikane, bet ir kitur reiškiasi kaip gyva, daug aktyvių narių turinti bendruomenė. Prieš ketverius metus penki kardinolai: Prancūzijos – Žanas Mari Liustižė, Vienos – Kristofas Šionbornas, Briuselio – Gotfrydas Danielsas, Lisabonos – Chozė da Kruzas Polikarpas, bei Budapešto – Peteris Erdas pradėjo penkerių metų evangelizacinių kongresų ciklą. Kongresai kiekvienais metais rengiami kitoje šalyje. Jau buvo surengti Vienoje, Paryžiuje, Lisabonoje, Briuselyje. Penktasis kitais metais žada būti Budapešte. Susipažinti su evangelizacijos išraiškos būdais vyksta ir lietuviai. Prancūzijoje prieš pora metų Lietuvai atstovavo dešimties žmonių grupė iš Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Kretingos.


Aktorių ir poetą Kęstutį Genį primins jo biustas teatre

Biustas aktoriui ir poetui
Kęstučiui Geniui, kurį sukūrės
kulptorius Mindaugas Jurėnas

Jau 10 metų praėjo, kaip mirė vienas žinomiausių Lietuvos aktorių, poetas ir Lietuvos atgimimo šauklys Kęstutis Genys (1928-1996). Iki šiol teatro žiūrovų atmintyje gyvi jo vaidmenys, o Lietuvos Atgimimo himnu tapęs eilėraštis „Pabudome ir kelkimės“ tebeskamba net ir jaunesniosios lietuvių kartos širdyse.

Gruodžio 18 dieną, pirmadienį, Kaune vyko renginiai, skirti K.Genio 10-osioms mirties metinėms paminėti. Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje buvo aukojamos šv.Mišios, vėliau buvo vykstama lankyti jo kapo. Kauno valstybiniame dramos teatre ta proga atidengtas aktoriaus biustas ir parodytas jo atminimui skirtas spektaklis „Laisvės šauklys“. Spektaklį pagal poeto sūnaus Gintauto Genio tekstą sukūrė Kauno dramos teatro aktoriai: Egidijus Stancikas, Dainius Svobonas, Tomas Erbrėderis, Arūnas Stanionis ir saksofonistas Seržas.


Juk buvo taip…

Marija MACIJAUSKIENĖ

Valys Drazdauskas

Maironio lietuvių literatūros muziejuje gruodžio 11 dieną vyko vertėjo Valio Drazdausko 100-mečio minėjimas. Jame dalyvavo giminės, būrelis rašytojų, žurnalistų, veikė jubiliatui skirta paroda.

Valys Drazdauskas (1906-1981) – ryški asmenybė mūsų kultūros gyvenime, tačiau, kad ir ką veiktų, valdžių buvo paliekamas už ribos, už kadro, tarsi ne jis buvo Liaudies dainų ir šokių ansamblio kūrėjas ir direktorius, tarsi ne jis 1944-aisiais buvo paskirtas įkurti Grožinės literatūros leidyklą ir dirbo jos vyriausiuoju redaktoriumi iki suėmimo dienos 1949-aisiais… Ir visoj šioj veikloj V.Drazdauskas vaikščiojo tarsi ant išgaląsto peilio ašmenų… Kada nors plačiau savo naujoje knygoje apie tai parašysiu, o dabar tik keli štrichai iš šio kieto, nepripažįstančio kompromisų, reiklaus sau ir kitiems rašytojo, vertėjo darbo ir kasdieninio gyvenimo aruodų.


Fotomenininkų „Šventė“

Grupė Panevėžio fotomenininkų
su Fotografijos galerijos direktore
Marija Čičirkiene (antroji iš dešinės)

Panevėžio fotografijos galerijoje atidaryta Aukštaitijos sostinės fotografų metų paroda „Šventė”. Joje eksponuojama 16 autorių kūryba. Iškalbingi pasaulyje pripažinto Algimanto Aleksandravičiaus darbai. Nemažą parodos dalį užima Gedimino Kudirkos paveikslai. Vaisingi šie metai buvo miesto prie Nevėžio fotomeistrams. Jų darbai buvo eksponuojami Liepojoje (Latvija) ir Liubline (Lenkija). Ypač jie ypatingi Evaldui Ivanauskui – jis pelnė du tarptautinius apdovanojimus ir jam suteiktas Metų panevėžiečio garbės vardas kultūros ir meno srityse. Pačioje fotografijos galerijoje veikė 21 paroda. Čia buvo galima pamatyti čekų, suomio fotomenininko darbus.


Pristatyme netrūko humoro

Kalėdinės parodos pristatyme
(iš kairės): fotomenininkas Saulius
Saladūnas, dailininkai Tomas
Rudokas ir Stasė Medytė
bei Panevėžio miesto
vicemeras Petras Luomanas

Panevėžio dailės galerijoje „XX“ veikia kalėdinė paroda „Angelas“. Joje eksponuojami Panevėžio krašto menininkų paveikslai ir keramika. Rengti čia tokią parodą tapo tradicija.

Parodos pristatymo iškilmes, kurios vyko pirmąją žiemos dieną, vedė dailininkas Tomas Rudokas. Jis priminė, jog čia savo kūrybą eksponuoja 18 menininkų, tačiau ne visi jie į šią šventę galėjo atvykti. T.Rudokas pasidžiaugė, kad profesionalių kūrėjų gretas papildė viena naujokė, kuri yra baigusi meno mokslus Šiaulių universitete. Iškilmių vedėjas ragino pirkti darbus: jeigu neturi pinigų, jų galėtų palaukti iki atlyginimo...


14-oji muziejininkės knyga

Knygos autorę Joaną
Vigą Čiplytę (kairėje) sveikina
Panevėžio miesto bendruomenės
„Senamiestietis“ pirmininkė
Marija Paraščiakienė
Autoriaus nuotrauka

Panevėžio kraštotyros muziejuje gruodžio 15-ąją buvo pristatyta Joanos Vigos Čiplytės knyga „Dr. Andrius Domaševičius. 1865-1935”. Tai keturioliktasis jos kūrinys. Visi jie yra istorinio ar menotyrinio pobūdžio, parašyti remiantis muziejų medžiaga ir archyvais.

Surinkti medžiagą apie A.Domaševičių padėjo kraštotyros muziejaus, kuriame dirba autorė, kolektyvas. Pirmasis ją įvertino vilnietis docentas Dobilas Kirvelis, o pačią knygą išleido viena Vilniaus leidykla.


„Kaip gera širdy!“

Poetė Zita Gaižauskaitė
su Miežiškių vaikais

Taip galima pasakyti poetės Zitos Gaižauskaitės žodžiais po susitikimo Panevėžio rajono Miežiškių bibliotekoje.

Rašytojos atvykimas į kaimą – dabar nėra dažnas įvykis. Tuo labiau – vaikų poetės. Lapkričio 22-ąją, Pasaulinę sveikinimosi dieną, Miežiškių vaikai susitiko su poete Zita Gaižauskaite. Renginį rėmė Lietuvos kultūros ministerija, Panevėžio rajono savivaldybės viešajai bibliotekai laimėjus projektą „Knygos kvietimas“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija