Atnaujintas 2007 sausio 4 d.
Nr.1
(1498)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Rugiapjūtė viduržiemį

Petras KATINAS

Ne tik Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, bet ypač viešųjų ryšių firmose ir firmelėse, žiniasklaidos priemonių redakcijose ir buhalterijose prasidėjo didžiulis darbymetis. Politinės partijos ir savivaldybių valdžia, įtraukusi visus savo pavaldinius ir klerkus, taip pat ėmė glėbiais rašyti ir spausdinti didžiulius užsakomuosius straipsnius. Pirmiausia apie tai, ką jie gera padarė per besibaigiančios kadencijos laikotarpį, kiek naujų prekybos centrų pastatė, pramogų parkų, pagaliau kiek gatvių duobių šiaip taip užlygino. Kaip nesudėdami bluosto rūpinosi vargšais ir kitais socialiais remtinaisiais. Kiek makaronų ir kruopų išdalijo, dar aliejaus butelaitį pridėdami.

Ypač skardūs trimitai skamba iš socdemų stovyklos. Vien socialinės apsaugos ir darbo ministrės, naujosios partijos bičiulės Vilijos Blinkevičiūtės ūbavimai apie pensijų augimą, rūpestį neįgaliaisiais ir vienišais seneliais ką reiškia. Čia bičiulė Vilija toli aplenkė buvusios savo socialliberalų – Naujosios sąjungos – lyderį Artūrą Paulauską, kuris nieko nauja taip ir nesugalvojo paskelbdamas savo griūvančios partijėlės pagrindinį rinkimų šūkį: „Laikas gyventi geriau!“ Oi, kaip A.Paulauskui ir jo dar neišsiblaškiusiai tarsi žydo bitės komandai trūksta fantazijos! Juk žmonės dar nepamiršo anekdotu virtusio ano prieš šešerius metus ant visų tvorų ir visuose laikraščiuose bei televizijose skambėjusio lozungo „Nusipelnėme gyventi geriau!“. Tad ir kyla mintis: negi šios partijos kasoje švilpauja vėjai, kad negali pasamdyti bent jau gudresnių viešųjų ryšių specialistų, kurie sugalvotų kokį nors naujesnį, ne tokį primityvų rinkėjų mulkinimo receptą. O tai, kad pinigų A.Paulausko kasoje nėra, netiesiogiai patvirtino jo žmonos vardo fondo vadovo, buvusio Seimo nario G.Dalinkevičiaus atsistatydinimas. Šis tiesiai pareiškė, kad jau daugiau kaip metai tas fondas nevykdė jokios veiklos, o į jį neįplaukė nė lito.

Bet kam tiems viešųjų ryšių technologams sukti galvas. Jie puikiai žino, kad per šešiolika atkurtosios nepriklausomybės metų paprastas rinkėjas jau tiek atbukintas ir apmulkintas, kad jam gali kalti į galvą bet kokius niekus. Tuo labiau kad pakanka naivuolių, kurie patiki bet kokiu reklamuojamu niekalu. Užtenka prisiminti avantiūristus „darbiečius“, laimėjusius Seimo rinkimus, ir jų šūkį, su kuriuo jie ėjo į rinkimus. Jie laimėjo bene daugiausia vietų Seime skelbdami, kad po 11, ilgiausiai po 111 dienų visų piniginės bus išsipūtusios nuo šimtinių, visi šaukštais valgys ikrus ir kitokius brangius delikatesus, ne tiktai partijos vado agurkus ar Krekenavos mėsą. Nesulaukė vargšeliai to žadėto žemiško rojaus.

Aišku, ne visi. Tie, kurie per žmonių naivumą nutūpė į Seimo narių ir ministrų, merų ar apskričių viršininkų kėdes, absoliučiai niekuo nesiskundžia. Štai naujasis „darbiečių“ vedlys Kęstutis Daukšys Kalėdų proga pasidovanojo dar vieną prabangų automobilį BMW 740 Li, kainuojantį šiek tiek daugiau nei 260 tūkst. litų. Nemaža sumelė, tuo labiau kad pernai pateiktoje K.Daukščio pajamų ir turimų vertybinių popierių deklaracijoje jis nurodė turįs tik 453 tūkst. litų vertės, o piniginių lėšų grynais – tik 1,1 litų. Taigi vos ne socialiai remtinas, palyginti su kitais politikos ir verslo tūzais. Pavyzdžiui, K.Daukšio bendražygis ir jo pavaduotojas Antanas Bosas tikriausiai nesuskaičiuoja savo prabangių automobilių. Bet ir jų, pasirodo, dar maža. „Elnių augintojas“ ir pajūrio žemių grobikas dar nusipirko tik 86 tūkst. litų kainuojantį motociklą. Kaip kuklią dovanėlę savo 50-mečio proga.

Taigi į savo gimtąją Rusiją pabėgusio „darbiečių“ partijos įkūrėjo bendrai nesiskundžia. Jų gerovė tiesiog klesti. Tiktai įdomu, kokį šūkį prieš savivaldybių rinkimus paskelbs „darbiečiai“. Tikriausiai visuotino rojaus terminas bus pratęstas, nes reikės atsižvelgti į kito Viktoro – dabartinio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano suburtos „pilietininkų“ grupelės ambicijas. O tie „pilietininkai“ jau visomis triūbomis pučia, kad jų vado pagrindinis tikslas – socialinės atskirties mažinimas. Tai, žinoma, irgi dar iš viduramžių atėjusi utopija, kaip ir socialdemokratais pasivadinusių pirmųjų sekretorių, CK instruktorių ir marksizmo-leninizmo profesorių skelbiama socialinė politika, iš kurios jau šaiposi kas tik netingi. Tą socialinę politiką ir jos skelbėjų tariamą rūpestį visais Lietuvos žmonėmis bene geriausiai parodė iš anksto išreklamuota LRT transliacija iš didžiausio Rytų Europoje Druskininkų vandens parko atidarymo iškilmių bei jose surengtas išreklamuotų Lietuvoje „popso žvaigždžių ir žvaigždūnų“ koncertas. Pirmiausia, išsirengę iki marškinių, iš Amerikos atgabentų tikrų palmių paūksmėje pūpsojo beveik visa socialdemokratų grietinėlė, pradedant premjeru G.Kirkilu, krašto apsaugos ministru J.Oleku, „neatsisakiusiu principų“, iš partinio nomenklatūrininko tapusio milijonieriumi, B.Bradausku bei panašiais. Prabanga mėgavosi netgi visokių neva socialinės lygybės ir feminisčių aktyvistė, už savo nepaprastą uolumą partijai paskirta įtakingo Seimo komiteto pirmininke, nežinia iš kur atsiradusi „proletarė“ Birutė Vėsaitė. Taigi tik šie „elito“ atstovai galės linksmintis ir pramogauti tame išrinktųjų Druskininkų pramogų parke.

Bet tiems partiniams patricijams ir to dar maža. Vasario 25 dieną įvyksiančiuose savivaldybių rinkimuose dalyvaus 25 politinės partijos. Teisingumo ministerijos sąrašuose yra dar 12 partijėlių įvairiausiais įmantriais pavadinimais, tačiau jų vadais apsiskelbę įvairūs veikėjai pareiškė, kad savivaldybių rinkimai jų visai nedomina. Suprask, taikomasi aukščiau – į būsimuosius 2008 metų Seimo rinkimus. Tik visa bėda ta, jog, sąžiningai patikrinus, vargu ar daugelyje tokių partijėlių atsirastų pagal naują tvarką privalomų 1000 narių.

Tiek jau to, Seime jau kilo šurmulys ne tiek dėl savivaldybių, kiek dėl beveik po dvejų metų įvyksiančių Seimo rinkimų. Imamasi iniciatyvų keisti dabar galiojančią rinkimų sistemą, nustatytą 1996 metais, kai partijoms buvo nustatytas 5 proc., o partijų koalicijoms – 7 proc. rinkimų barjeras. Tai buvo padaryta buvusių komunistų – LDDP partijos – iniciatyva. Paradoksas, tačiau po kelių mėnesių tuos rinkimus laimėjo konservatoriai.

Dabar keliama idėja sumažinti rinkimų barjerą partijų kandidatams. Esą visi apklausų duomenys rodo, kad per būsimuosius Seimo rinkimus tik didžiosios partijos peršoks nustatytą rinkimų barjerą. Pirmiausia tai Tėvynės sąjunga, socdemai, „darbiečiai“, gal dar K.Prunskienės „valstiečiai liaudininkai“. Kol kas kitoms partijoms, tarp jų ir pribrendusiems gyventi geriau A.Paulausko socialliberalams, nors šie paskelbė apie koalicijos sudarymą su tik labai mažai kam žinoma Teisingumo partija, peršokti rinkimų barjerą bus labai sunku. Na, kad ir tiems dabar į valdančiąją koaliciją įeinantiems ir visur kur tik įmanoma šūkaujantiems liberalcentristams bei jų priešams Liberalų sąjūdžiui. Tiesa, matant kilusią pašėlusią ir įžūlią paksininkų agitacinę kampaniją, dar visko gali atsitikti. Bet kad ir ką kalbėtume, batalijos dėl būsimojo Seimo dar tiktai prasideda. Dabar visų valdančiosios kadencijos partijų bosų galvos užimtos savivaldybių rinkimais. Taip pat pasigyrimais, kas ir kiek gerų darbų Lietuvai ir jos žmonėms padarė.

Optimistai, vertindami 2006 metų pasiekimus, teigia, kad didžiausias laimėjimas yra tai, jog pagaliau žlugo patriarchalinės senosios partinės nomenklatūros režimas bei jo visagalybė visose srityse. Iš tiesų nežinia iš kur ištrauktas toks optimizmas apie nomenklatūros žlugimą. Juk A.Brazauskui palikus Premjero krėslą faktiškai niekas iš esmės nepasikeitė. Nes naujojoje Vyriausybėje sąlygas diktuoja tie patys klusnūs A.Brazausko pavaldiniai. Taip pat ir Seimui diriguoja visai ne „pilietininku“ persivadinęs „darbietis“ V.Muntianas, o jo pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Kaip ir svarbiausiems Seimo komitetams. Taigi džiūgauti dėl nomenklatūrinio saulėlydžio dar gerokai per anksti. Tuo labiau kad jie jau išsiaugino patikimą jaunąją kartą. Pakanka tik pažvelgti į Stalino saulės nešėjo J.Paleckio vaikaičio Algirdo aktyvumą. Taigi jokių esminių lūžių net nematyti.

Užtat ne optimizmu, o vis augančia arogancija trykšte trykšta Prezidentas. Štai pirmąją dieną po šv. Kalėdų švenčių V.Adamkus, net nežvilgtelėjes, Seimo pirmininkui V.Muntianui grąžino jam atneštas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento tyrimo išvadas. Esą nėra reikalo gaišti laiko, skaityti tas išvadas, nes esą jose nėra nieko konkretaus. Mat, pasak Prezidento, visas tas tyrimas tebuvo tiktai „politikų mūšis, kova gandais, emocingi kaltinimai pamiršus Konstituciją ir įstatymus“. Taigi Valstybės vadovas dar kartą suniekino ne tik NSGK, bet ir visą Seimą, kurį vis dėlto išrinko Lietuvos žmonės. Kam naudingas toks akibrokštas, taip ir lieka neaišku. Užtat visiškai aišku, kad tik ne Lietuvai.

Visai kitas dalykas, kai tokie ambicingi akibrokštai aukščiausiose politinėse sferose virsta tikrais farsais, komedijomis. Negi Lietuvos žmonės ir 2007-aisiais bus priversti žiūrėti ir kentėti tokius ir panašius „elito“ išsidirbinėjimus, tenkinti jo nežabotą valdžios ir turtų troškulį? Štai kas vis labiau iškyla, lenda per visus plyšius. O draugės Kazimiros Prunskienės kelionė į Maskvą peržengė visas normas. Pasirodo, kiekvienas ministras gali vykdyti savąją užsienio politiką.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija