Atnaujintas 2007 sausio 4 d.
Nr.1
(1498)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Be pokyčių

Kremliaus šeimininko pataikūnai ir šlovintojai visais kanalais ėmė skelbti, kad, atėjus į valdžią V.Putinui ir jo kagėbistinei aplinkai, smarkiai sumažėjo politinių žmogžudžių skaičius, taip pat ir kitų užsakomųjų nužudymų. Primenami B.Jelcino valdymo metai, kada esą šaudė iš kiekvieno kampo. Tačiau tik pakanka pažvelgti į oficialius Vidaus reikalų ministerijos statistinius duomenis ir matyti, kad pagal tą statistiką B.Jelcino valdymo laikotarpis beveik nesiskiria nuo V.Putino, dargi atvirkščiai. Tuo labiau kad B.Jelcino valdymo metu nebuvo tokio reiškinio kaip etniniai neramumai ir smurtas, kurie paskutiniuoju metu vyko Kondapagoje, Samaroje, Saratovo srityje.

Bet pažvelkime į faktus, rodančius politinių žmogžudysčių Rusijoje mastą.

1994 metais nužudytas Valstybės Dūmos deputatas A.Aizderdzis.

1995-aisiais – Dūmos deputatai S.Skoročkinas ir S.Markidonovas, ORT televizijos generalinis direktorius ir garsus žurnalistas V.Listjevas, „Jugorsko“ banko prezidentas O.Kantoras, verslininkas I.Kivelidis.

1996 m. – teisingumo viceministras A.Stepanovas, Dūmos deputatas J.Poliakovas.

1997 m. – Sankt Peterburgo vicegubernatorius M.Manievičius.

1998 m. – Valstybės Dūmos deputatai, garsioji Rusijos demokratų lyderė, nenuilstanti kovotoja už žmogaus teises G.Starovoitova ir generolas L.Rochlinas, laikraščio „Sovetskaja Kalmykija“ vyriausiasis redaktorius L.Judinas, Neftegorsko meras V.Petuchovas. Tai tik žinomiausi nužudytieji asmenys. Apie provincijos politikus, verslininkus, žurnalistus nėra ko ir kalbėti.

Palyginkime V.Putino „stabilizacijos“ laikotarpį:

2002 metais nužudytas Magadano srities gubernatorius V.Svetkovas, Valstybės Dūmos deputatas V.Golovliovas.

2003 m. – Dūmos deputatas S.Jušenkovas, valstybinės kompanijos „Almaz-Antej“ prezidentas I.Klimovas.

2004 m. – rusiško žurnalo „Forbes“ redaktorius P.Chlebnikovas.

2005 m. – Jekaterinburgo Dūmos deputatas ir verslininkas A.Chabarovas.

2006 m. – žurnalistė A.Politkovskaja (nužudyta per V.Putino gimtadienį), pirmasis Centrinio banko vadovo pavaduotojas A.Kozlovas, Maskvos tarybos deputatas A.Plochinas, kandidatas į Dalnegorsko merus D.Fotjanovas.

Oficialiais Rusijos VRM duomenimis, V.Putino valdymo laikotarpiu nužudymų (politiniais ir ekonominiais motyvais), palyginti su paskutiniuoju XX amžiaus dešimtmečiu, padaugėjo 10,6 proc., nusikaltimų, susietų su narkotikų prekyba ir platinimu, – 73 proc., apiplėšimų ir stambių vagysčių skaičius atitinkamai išaugo 49,5 ir 38,2 proc.

Rusijos globalizacijos problemų instituto vadovas Michailas Deliaginas pareiškė, jog Kremliaus skleidžiamas mitas apie nusikaltimų „stabilizaciją“ iš dalies liečia tiktai Maskvą. Tuo tarpu regionuose nusikaltimai didėja jau treti metai. Jėgos struktūros yra artimai susijusios su nesiliaujančiomis turto dalybomis ir iš nužudymų gauna savo dalį. Kitas dalykas, anot M.Deliagino, po vadinamosios teismų reformos teismai pateko V.Putino išgirtosios „valdžios vertikalės“ priklausomybėn, kas ir lemia nusikaltėlių nebaudžiamumą.

„Įtampos augimas naudingas dabartinei valdžiai. Destabilizacija panaudojama sprendžiant du svarbiausius uždavinius: pirmasis – diskredituoti ir įbauginti kitų valdžios ir verslo klanų atstovus, antrasis – artėjant 2008 metų rinkimams parodyti Vakarams tokią Rusiją, kuri balansuoja ant krizės ribos. Ir tada išsigandę Vakarai sutiks su bet kokiu po V.Putino ateisiančiu nauju despotu, kuris padės apsaugoti Rusiją nuo katastrofos“, – pareiškė M.Deliaginas.

Na, o Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos koordinatorius Viktoras Militariovas pažymėjo, jog XX amžiaus devintajame dešimtmetyje bankininkų buvo nužudyta daugiau nei pastaraisiais metais. „Bet nestabilumo jausmas iš tiesų sugrįžta. Mes dabar gyvename mediakratinėje visuomenėje – žmonės gauna informaciją apie šalies gyvenimą iš televizijos ir laikraščių. Kažkam labai patogu skleisti informaciją apie oligarchų sąmokslus, pirmiausia turint galvoje pabėgusius iš Rusijos Berezovskį ir Nevzliną. Tačiau destabilizacijos priežastis – jau prasidėjusi „buldogų kova po kilimu“ aukščiausiuose valdžios sluoksniuose artėjant 2008 metų prezidento rinkimams“, – teigia V.Militariovas.

Žinomas publicistas Viktoras Jurjevas pasakė dar aiškiau. Jo įsitikinimu, nužudymai ir kiti nusikaltimai nemažėja todėl, kad paskutiniaisiais metais korupcija „pražydo visais žiedais“. Taip pat kaip gali kovoti su užsakomomis žmogžudystėmis, korupciniais nusikaltimais tie „vilkolakiai su antpečiais“, kurie už tai gauna didelius pinigus. „Išeitis tiktai viena: ne popierinė, o ryžtinga kova su korupcija. Pačios valdžios radikalus apsivalymas. Antraip skelbiamas „stabilumas“ netrukus virs chaoso pradžia“, – tvirtino publicistas V.Jurjevas.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija