Atnaujintas 2007 vasario 2 d.
Nr.9
(1506)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Iš didelio rašto išėjom iš krašto

Taip sako sena liaudies patarlė. Ir ji labai teisinga. Gyvename tokiu metu, kai esame verte užversti įvairiais raštais, knygomis, žurnalais, laikraščiais. Vienus raštus skaityti lengva, malonu. Jie atitinka lietuvio mąstyseną ir dvasią. Kitus gi skaityti sunku, nemalonu. Tai yra todėl, kad daugumas tų knygų ar žurnalų – nevykę vertimai į lietuvių kalbą. Šį kartą norėčiau pakalbėti apie religinę literatūrą. Anksčiau, kai ėjo žurnalai „Katalikų pasaulis“, „Caritas“, jie buvo labai įdomūs ir suprantami net paprastam kaimo žmogui. Žmonės jų laukė, juos skaitė, jais domėjosi. Kai jie pakeitė pavadinimus, kai pradėjo spausdinti įmantrius filosofinius straipsnius, paprastam žmogui tai pasidarė nelabai suprantama. Labai apgailestauju, kad jau greitai neteksime vaikams skirto laikraštėlio „Kregždutė“. Man atrodo, juo daugiau turėjo pasirūpinti parapijų klebonai ir tikybos mokytojai.


Padėkime moksleiviams

Labai nuliūdome, kai sužinojome, kad nuo liepos 1 dienos bus nutraukiamas katalikiško savaitraščio moksleiviams „Kregždutė“ leidimas. Šis laikraštis negali išsilaikyti, nes jo neremia Spaudos rėmimo fondas.


Esame žmonės...

Gyvename tarp žmonių. Didžiuojamės, kad Kūrėjas savo Sūnui leido turėti žmogaus kūną. Bet ar visada esame žmonės, kurie nori būti su kitais žmonėmis ir sugebėti džiaugtis kito buvimu šalia?

Nors gyvename apsupti nesuskaičiuojamos daugybės žmonių – rankų, akių, veidų, bet jaučiamės tokie vieniši ir nesuprasti. Iš tų daugybės rankų nė viena nepaglosto, ta daugybė akių vengia kitų akių žvilgsnio, ta daugybė veidų nedovanoja nuoširdžios šypsenos. Net dalyvaudami šv. Mišiose tik sudarome buvimo kartu įspūdį. Bet iš tikrųjų esame kas sau ir tik savyje, ir net nepažiūrime vieni kitiems į akis linkėdami ramybės.


Nebūkime abejingi kitų skausmui!

Sausio pradžioje per Lietuvos radijo trumpąsias žinias buvo pranešta, kad Panevėžyje nužudytas 19 metų jaunuolis ir kitas sunkiai sužalotas... Maždaug prieš dvejus metus Vilniuje rugsėjo pirmąją peiliu nudurtas šešiolikmetis. Kodėl tą dieną „Panoramos“ vedėjas R.Paleckis net kelis kartus kartojo, kad Panevėžyje nužudytas „žmogus“? Liko įdomu, kas rengė šį tekstą „Panoramai“? Kodėl slepiama, kad žūsta jaunuolis? Jaunimas – tai Lietuvos ateitis. Ar tai nėra pas mus vykstančių tragedijų „vyniojimas į vatą“, sąmoningas slėpimas pas mus pasitaikančių blogybių, visų juodų darbų?..

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija