|
Skustuvo ašmenimis
Po JAV prezidento Džordžo Bušo metinio pranešimo per bendrą abiejų Kongreso rūmų posėdį, pirmą kartą per savo valdymo kadenciją, kai abiejuose rūmuose Atstovų rūmuose ir Senate turi daugumą jo politiniai priešininkai demokratai, Baltųjų rūmų šeimininko populiarumas nukrito iki žemiausio lygio per paskutiniuosius 50 metų. Nepaisant to, Dž.Bušas, kalbėdamas apie padėtį Irake, pareiškė, kad šiuo metu amerikiečiai vis dar gali pakeisti padėtį ir pasiekti pergalę. O jai pasiekti, pasak JAV prezidento, būtina pasiųsti į Iraką dar apie 22 tūkst. karių. Beje, apie tokį savo planą Dž. Bušas pareiškė dar sausio 11 dieną kreipdamasis į savo tėvynainius iš Baltųjų rūmų bibliotekos. Pagal tą planą į Irako sostinę Bagdadą turi būti pasiųsta 17500 karių, o keturi tūkstančiai į labai neramią Anbaro provinciją. Metiniame pranešime Dž.Bušas paragino demokratus remti šį jo pasiūlymą ir atmetė visus demokratų ir kitų kritikų argumentus reikalaujant išvesti JAV karines pajėgas iš Irako. Tiesa, JAV prezidentas pripažino, padaręs klaidų bandant įtvirtinti saugumą Bagdade, nes nebuvo pakankamai irakiečių ir amerikiečių karių, kurie garantuotų saugumą išvaduotose nuo teroristų Irako regionuose. Prezidentas kartu apkaltino Iraną ir Siriją, kad jos nevaržomai leidžia teroristams vykti į Iraką per savo teritorijas bei iš jų ir žadėjo imtis priemonių tam teroristų srautui sustabdyti. Dž.Bušas pažymėjo, kad jeigu žlugs dabartinė Irako vyriausybė, JAV pajėgos turės dar ilgiau likti Irake. Todėl jis paprašė Kongreso skirti dar 5,6 mlrd. dolerių amerikiečių kariniam kontingentui Irake stiprinti ir 1,2 mlrd. dolerių atstatymo darbų programai.
Tuo tarpu, tuoj po prezidento kalbos, JAV Kongreso Senato užsienio reikalų komitetas atmetė Dž.Bušo prašymą suteikti galimybę įgyvendinti jo naują strategiją Irake ir priėmė rezoliuciją prieš naujų amerikiečių karių siuntimą į Iraką. Senatoriai demokratai akcentavo, kad reikia radikaliai keisti politiką, kuri leistų išvesti amerikiečių karius iš Irako. Tačiau nė vieno konkretaus pasiūlymo iš demokratų, kokia turi būti ta naujoji politika, prezidento politiniai priešininkai nepateikė. O tas išvedimas reikštų Vietnamo variantą, po kurio JAV tarptautinis prestižas labai smuko. Baltieji rūmai jokiu būdu negali sau leisti antrojo tokio gėdingo pasitraukimo.
Senato užsienio reikalų komiteto rezoliucija prezidentui nėra privaloma vykdyti. Todėl viceprezidentas Dikas Čeinis kategoriškai pareiškė, kad balsavimas Senate neprivers Baltųjų rūmų administracijos pakeisti savo pozicijas. Tai supranta ir demokratų kontroliuojamų Atstovų rūmų, ir Senato atstovai. Netgi didžiausia Irako karo priešininkė Atstovų rūmų pirmininkė Nensi Pelosi. Taip pat Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas demokratas iš Delavero valstijos Džozefas Bidenas, vienas iš demokratų kandidatų 2008 metų prezidento rinkimuose, pareiškė, jog Užsienio reikalų komiteto priimta rezoliucija nesiekia, kad prezidentas patektų į nemalonią padėtį, o yra tiktai įspėjimas Dž.Bušui, jog naujų karių pasiuntimas į Iraką būtų nauja didelė prezidento klaida.
Be to, Baltųjų rūmų kritikai pabrėžia, kad iš visų Amerikos sąjungininkų Irako kare ją remia tiktai Australija. Netgi Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė Margareta Beket pareiškė, jog britai nebesiųs į Iraką daugiau karių, o iki gegužės pabaigos iš jo išves apie tris tūkstančius karių iš dabar ten esančio 7,2 tūkst. britų karinio kontingento.
Nepaisant Kongreso ir Senato daugumos, netgi kai kurių respublikonų kritikos dėl Baltųjų rūmų politikos Irake, Dž.Bušas įsitikinęs, jog trauktis negalima. Ir ne tik dėl galingiausios pasaulio valstybės prestižo praradimo. Dabar palikti Iraką, kuriame jau faktiškai vyksta pilietinis karas, reikštų, kad šiame pavojingame regione atsirastų dar vienas terorizmo židinys. Tam tikrų vilčių teikia tai, kad, nors ir ne taip kaip norėtųsi, stiprėja Irako armija. Tą parodė praėjusį savaitgalį įvykęs mūšis su didele islamistų grupuote, kuri bandė surengti masinį antpuolį prieš musulmonų šiitų šventovę. Pasak pranešimų, nukauta apie 300 užpuolikų.
Vienas amerikiečių kongresmenas, kritikuodamas prezidentą Dž.Bušą dėl jo politikos Irake, sakė, kad jis vaikšto skustuvo ašmenimis. Tačiau nė vienas JAV prezidento kritikas nesiūlo konkrečių priemonių, kaip išlipti iš Irako duobės. Apsiribojama tik populistine retorika. Jeigu amerikiečiai nusiplaus rankas Irake, tai padėtis gali būti dar pavojingesnė. Apie tai įspėjo ne kas kitas, o geriausios pasaulyje laikomos Izraelio žvalgybos Mosad buvęs vadovas 1988-2000 metais Efraimas Halevis. Jis pareiškė, kad faktiškai jau prasidėjo Trečiasis pasaulinis karas tarp islamistų ir Vakarų pasaulio bei apgailestavo, jog daugelis pasaulio žmonių to dar nesuvokia ar apsimeta tokiais. E.Halevis pažymėjo, kad vis didėjantis islamistų smurtas jau sutrikdė tarptautinį transportą ir prekybą taip, kaip ir prieš Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Buvęs Mosad vadovas įspėjo, kad šis trečiasis karas su islamistais gali užsitęsti net 25 metus, kol jis bus laimėtas. Beje, E.Halevis atkreipė dėmesį, jog radikalieji islamistai gali panaudoti ir branduolinį ginklą. Pasak jo, tai nebus pagal naujausias branduolines technologijas pagamintas ginklas, o nešvarios bombos, nuo kurių gali žūti dešimtys tūkstančių žmonių.
Toks buvusio Mosad vadovo įspėjimas padarytas pačiu laiku. Ir tiktai labai gaila, kad ne tik vadinamieji pacifistai, bet ir daugelio Vakarų šalių vadovai užmerkia akis prieš šį didžiulį pavojų.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|