Atnaujintas 2007 vasario 7 d.
Nr.10
(1507)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Valstybė, kurioje nėra teisingumo, – tėra plėšikų gauja

Jurgis Bielinis

Apie alaus daryklos „Ragutis“ darbininkų, gyvenančių bendrabutyje, vargus mane paskatino rašyti neteisingumas, kurį įvykdė „Ragučio“ administracijos, miesto valdžios įstaigos. Tame bendrabutyje žmonės gyvena ir „Ragutyje“ dirba net nuo 1953 metų, baigę profesines mokyklas. Pastatas nuo seno buvo valdomas „Ragučio“ administracijos.

Prasidėjus privatizacijai „šakar makar“, „Ragučio“ bendrabutis atiteko AB alaus daryklai „Žalsvytis“, iš šio – „Kauno alui“, ir bendrabutis virto „administraciniu“ pastatu. Kartu su žmonėmis buvo parduota UAB „Agroneta“, kuri teturi vieną mobiliojo telefono numerį ir yra registruota privačiame name Domeikavoje.

Darbininkų iniciatyva buvo rastas Lietuvos TSR maisto pramonės ministro S.Dulsko 1980 04 01 (1980 04 07) Nr. 84 įsakymas, kuriuo jis tą 60-ties vietų bendrabutį, priklausiusį Duonos kepimo susivienijimui, iš balanso į balansą perdavė alaus daryklai „Ragutis“. Šis įsakymas ir kiti mano komentuojami dokumentai verčia aukštyn kojom visą „šakar makar“ privatizacijos išmonę.

Skaitytojui paeiliui pateikiu septynias neišspręstas mįsles, tik siūlau įdėmiai įsiskaityti.

Pirmoji mįslė. Į Registrų centrą (VĮRC) 1975 09 10 kreipėsi Kauno duonos kepimo įmonių susivienijimas raštu Nr. 1092. Tuo prašymu buvo atlikta bendrabučio pastato (Savanorių pr.) pakartotina inventorizacija. Pakartotina bendrabučio inventorizacija! Vadinasi, Duonos kepimo susivienijimui priklausantis pastatas jau anksčiau buvo inventorizuotas ir vadintas bendrabučiu. Kodėl VĮRC nenurodo ankstesnės inventorizacijos? Taigi aišku, kad ir prieš 1975 metus šis pastatas buvo bendrabutis.

VĮRC rašo, kad buvo atliktas kapitalinis pastato remontas, po kurio pastatas buvo pavadintas administraciniu.

Antroji mįslė. 1975 metais kapitalinio remonto metu pastato vidus įgavo bendrą sovietiniams laikams būdingą išvaizdą. Per pastato vidaus aukštus ėjo ilgi koridoriai. Vienoje ir kitoje koridoriaus pusėje buvo įrengti bendrabučio kambariai. Tarp kambarių – virtuvėlės ir sanitariniai įrenginiai. Keista, kad į VĮRC 1975 09 10 raštu kreiptasi atlikti bendrabučio inventorizaciją, o po kapitalinio remonto, kai pastatas įgavo bendrabučio vaizdą, jis pavadinamas „administraciniu“. Kitas kapitalinis remontas iki šių dienų nebuvo atliktas.

Trečioji mįslė. Kažkodėl VĮRC ir vėliau (norėčiau atkreipti prokurorės R.Čivinskaitės dėmesį) neatsiranda Lietuvos TSR maisto pramonės ministro S.Dulsko įsakymas, rašytas 1980 04 01, kuriame ministras įsako: „Kauno duonos pramonės gamybinio susivienijimo 60-ties vietų bendrabutį (121 483 rub. balansinės vertės) perduoti Kauno alaus ir bealkoholinių gėrimų pramonės gamybiniam susivienijimui „Ragutis“.

Ketvirtoji mįslė. VĮ Registrų centre 1991 metais (kur tiksli data?) Kauno duonos kepimo įmonės susivienijimo prašymu privatizacijai buvo paruoštos septynios bylutės. Trys iš jų buvo realizuotos, t.y. trys butai privatizuoti.

Keista, kad LTSR ministras 1980 metais bendrabutį buvo pardavęs „Ragučio“ balansui ir dabar, po vienuolikos metų, VĮ Registrų centre tą bendrabutį tebelaiko nebeesančio Kauno duonos susivienijimo nuosavybe. Be to, buvusi ilgametė „Ragučio“ direktorė E.Ševelinskienė ir bendrabučio gyventojai vieningai tvirtina, kad tas bendrabutis priklausė „Ragučiui“... Ir darbininkai nuomos mokesčius mokėjo „Ragučio“ administracijai. Taip pat ant bendrabučio pastato vidurio aukštutinėje dalyje buvo pritvirtinta „Ragučio“ emblema, kuri dabar pašalinta ir puikuojasi M.K.Čiurlionio gatvėje ant naujo alaus daryklos pastato.

Penktoji mįslė. LR žemės ūkio ministras 1994 05 12 įsakymu Nr. 275 leido AB alaus daryklai „Žalsvytis“ savo vardu teisiškai registruoti bendrabutį 1C3p adresu Savanorių pr. 9, Kaune. Žemės ūkio ministras, matyt, naudojasi LTSR maisto pramonės ministro 1980 04 01 įsakymu. Tačiau jau 1994 02 28 tas pats žemės ūkio ministras įsakymu Nr. 582 pakeičia jį ir išdėsto taip: „Administracinį“ pastatą (1C3p) Savanorių pr. 9. Manau, kad žemės ūkio ministras neatsilaikė privatizuojančioms jėgoms.

VĮRC toliau rašo: „1996 10 18 AB alaus darykla „Žalsvytis“ registruota nuosavybės teisės į 1167,6 kv.m ploto patalpas Savanorių pr. 9“ (nerašo nei administracinis, nei bendrabutis...). VĮRC rašo: „2001 05 31 įsakymu Nr. 395 Kauno miesto savivaldybės Rejestro tarnyba AB alaus daryklos „Žalsvytis“ pavadinimas pakeistas į AB „Kauno alus“. Kuo toliau nuo nusikaltimo! Buvo madinga keisti ir partijų pavadinimus. VĮRC taip pat rašo, kad „Kauno alus“ 2003 04 04 visas patalpas pardavė UAB „Agroneta“.

Šeštoji mįslė. 2006 10 25 rašte Nr. 15802 Kauno m. apylinkės prokurorė R.Čivinskaitė po didelių ieškojimų VĮRC archyve terado, kad patalpos Savanorių pr. 9 registruotos kaip administracinės-buitinės. Pasiūlė darbininkams kreiptis į teismus dėl juridinio turto nustatymo ir įrašo registre pakeitimo LR CPK 444 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Paprasčiausiai prokurorė vėl atgal nuo savo einošiaus pas teismų keipošių pasiuntė tuos varganus darbo liaudies žmogelius ten, kur jiems Kauno miesto apylinkės teismas buvo pripažinęs teisę privatizuoti savo būstus. Tačiau tą teismo sprendimą apskundė dokumentų falsifikatoriai, pateikę melagingus parodymus, ir 2002 07 03 Kauno apygardos teismas tuos parodymus pripažino viršesniais negu skaitlingų bendrabučio gyventojų tvirtinimus ir panaikina Kauno apylinkės teismo sprendimą.

Jei LR prokuratūra geranoriškai ištirs šią aferos bylą, sužlugs 20-ties milijonų vertės įvykdyta afera. Pagal aferos dydį „daktariukai“ yra nekalti avinėliai. Be prokuratūros įsikišimo „darbo liaudis“ bylos nelaimės – džiūgaus aferistai.

Septintoji mįslė. Ji iškilo gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2007 01 07 prokurorės S.Vasiliauskienės pasirašytą atsakymą Nr. 13.2.17 J.Bieliniui ir A.Urniežiūtei: „Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pastatas, esantis Savanorių pr. 9, Kaune, yra įregistruotas kaip administracinės paskirties pastatas ir niekuomet nebuvo inventorizuotas ar registruotas kaip bendrabutis“. Tai netiesa! Tereikia įsigilinti į VĮ Registrų centro 2006 11 20 Nr. 3546-2025 pažymos 1-5 eilutes ir į mano pirmosios bei antrosios mįslės įminimą. Jei to maža, VĮ Registrų centro pažymos 11-12 eilutėje žemės ūkio ministras rašo, kad 1994 05 12 įsakymu Nr. 273 leido AB alaus daryklai „Žalsvytis“ savo vardu teisiškai registruoti bendrabutį adresu Savanorių pr. 9. Tai paneigė prokurorės S.Vasiliauskienės teiginius.

Tačiau šį savo įsakymą LR žemės ūkio ministras (Karazija) po šešių mėnesių 16 dienų 1994 11 28 įsakymu Nr. 582 antrąja pastraipa VĮ Registrų centre 13-15 eilutėje išdėsto: „...administracinį pastatą (adresas – Savanorių pr. 9)...“ Nejaugi prokurorei S.Vasiliauskienei nekilo abejonių, kodėl ministras įsakyme bendrabutį pakeitė į administracinį pastatą...

Aš aiškinčiau taip: ministras (Karazija) prieš akis turėjo 1980 04 01 LTSR ministro įsakymą Nr. 84, tačiau 1994 05 12 Nr. 273 įsakyme bendrabutį užrašė kaip bendrabutį. O pagal 1994 11 28 įsakymą Nr. 582 bendrabutį pavertė administraciniu pastatu, veikiamas privatizuojančių jėgų ir jų verčiamas įklimpo į korupciją.

Taigi prokurorė S.Vasiliauskienė nesivadovauja mano jai atsiųstu LTSR maisto pramonės ministro S.Dulsko 1980 04 01 įsakymu Nr. 84: „Kauno duonos pramonės kepimo susivienijimo 60-ties vietų bendrabutį balansinės vertės 13 485 rub. perduoti Kauno alaus ir bealkoholinių gėrimų pramonės gamybiniam susivienijimui „Ragutis“. Įdomi to LTSR maisto pramonės ministro įsakymo Nr. 84 istorija. Tai rodo VĮ Registrų centro pažymos 6-10 eilutės, nes ten bendrabutis figūruoja 1991 metais ne „Ragučio“ balanse, o Duonos kepimo susivienijime, nors to susivienijimo jau nebuvo... Tai rodo VĮ Registrų centro Duonos kepimo susivienijimas, kuris leidžia privatizuoti 7 bylutes. Taigi prokurorė turėtų aiškintis, kodėl po 1980 04 01 VĮ Registrų centro pažymoje nėra to LTSR ministro S.Dulsko įsakymo. Mano manymu, jis buvo nenaudingas prichvatizatoriams. Galbūt iš VĮ Registrų centro jis buvo išvogtas...

Galiu paaiškinti, iš kur atsirado 1980-04-01 LTSR maisto pramonės ministro S.Dulsko įsakymas: jį iš „Ragučio“ archyvo bylos išėmė prichvatizatoriai, ir vieną kopiją pasisavino viena prichvatizatorių dalyvė. Prichvatizacija sekėsi gerai, bet ta dalyve draugai sumanė atsikratyti, kad jai nereikėtų atseikėti dalies iš gautų 20-ties milijonų. Todėl ji tą įsakymą pametė bendrabučio gyventojams... Advokatas tos kopijos be archyvo atspaudų nepripažino. Archyvuose rasti to įsakymo originalai.

2001 06 27 Kauno miesto apylinkės teismas „Ragučio“ darbininkams leido privatizuoti bendrabučio butus, rėmėsi daugybe liudininkų parodymų ir butų nuomos mokėjimu „Ragučio“ buhalterijai.

2002 07 03 Kauno teismo civilinių bylų teismas rėmėsi prichvatizatorių falsifikuotais dokumentais. Savaime aišku, kad jie 1980 04 01 LTSR maisto pramonės ministro įsakymo teismui nepateikė...

2007 01 08 Generalinės prokuratūros prokurorė rašo, kad generalinis prokuroras „susimylėjo“ ir 2007 01 05 „padavė teismui prašymą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje pagal CK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu dėl teismo sprendimo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos.“ Tai ne klaida, o, mano nuomone, išaiškėjusi afera, už kurią turėtų atsakyti daugiau nei dešimt joje dirbusių žmonių.

Toks didelis aludarių, degtindarių kasdien didėjantis pelnas – ir dar jiems mažai... Jie susiruošė iš savo ilgamečių darbininkų atimti pastogę. Žmonės „Ragutyje“ buvo išdirbę 20-50 metų – savo jaunystę praleidę. Antanina Krasauskaitė čia dirbo ir gyveno nuo 1953 metų. Dabar ji slaugos ligoninėje, taip ir neužsidirbusi sau stogo virš galvos... Už tuos 20 milijonų, kuriuos „Ragutis“ gavo pardavęs bendrabutį, tuos dešimtį žmogelių reikėtų aprūpinti kukliais (kambario su virtuve) butukais.

Ponai aludariai, nebūkite niekšeliai! Vogtų turtų nenusinešite nei į dangų, nei į pragarą...

* * *

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras sausio 5 dieną padavė teismui prašymą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje Civilinio proceso kodekso 366 str. 9 p. pagrindu (dėl teismo sprendime (nutartyje) padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos). Šio prašymo teismas dar neišnagrinėjo. Taip pat Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. 1 d. dėl galimai suklastotos minėto pastato, kurį „Kauno alus“ pardavė „Agronetai“, pirkimo-pardavimo sutarties. Tyrimą šioje byloje organizuoja Kauno miesto apylinkės prokuratūra.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija