Atnaujintas 2007 vasario 7 d.
Nr.10
(1507)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Marginalų ir plepių vajus

Petras KATINAS

Kiekviena priešrinkiminės kampanijos diena atneša vis naujų netikėtumų. Teisingiau tariant, anekdotų, kurių net ir labai norėdamas nesugalvosi. Štai vienas jų: lietuvių valdančiųjų partijų lyderiai A.Brazauskas, K.Prunskienė, V.Muntianas ir A.Zuokas pasirašė ir visuose dienraščiuose stambiu šriftu išspausdino „deklaraciją dėl 2007 metų rinkimų kampanijos į vietos savivaldą vykdymo“. Algirdas Mykolas, Kazimira, Viktoras II ir Artūras įsipareigojo, paprastai kalbant, nešmeižti vienas kito, susilaikyti nuo kritikos bei oponentų žeminimo ir t.t. Taigi dabar nei socdemai, nei „valstiečiai“ nebevadins sostinės mero Abonentu, o tas, atsidėkodamas arba pats, arba kitų Seimo liberalcentristų lūpomis, pils liaupses pirmiausia pačiam A.Brazauskui, Premjerui ir jo ministrams, kurios, beje, ir be deklaracijos ėmė lietis kaip iš gausybės rago. Kas gi galėjo pagalvoti, kad net toks nuolatinis visų valdžių kritikas ir jų nešvarių darbų demaskuotojas K.Glaveckas ims ir nutils tarsi pelė po šluota. Įdomu, ką dabar darys Kauno socdemai su savo lyderiu G.Labanausku priešakyje, kurie kasdien vanojo miesto merą liberalcentristą A.Garbaravičių. Negi nutils? Bet nieko nepadarysi, toks „keturpusis“ susitarimas. Kur ne kur, bet socdemų partijoje, kaip nė vienoje kitoje, galioja įprasta komunistinė disciplina. Štai tapti Vilniaus meru užsimojęs parlamentaras A.Paleckis užsipuolė sostinės merą A.Zuoką ir bemat gavo pylos nuo paties A.Brazausko. Tačiau šis A.Brazausko ir A.Paleckio susikirtimas turi tam tikrų niuansų. Mat socdemų Vilniaus skyriuje, kuriam ėmė vadovauti A.Paleckis, yra net šeštadalis visų Socialdemokratų partijos narių. Tarp jų – ir dalis partinių „disidentų“. Vienas jų – Kovo 11-osios Akto signataras prof. Bronius Genzelis, niekada neieškantis žodžio kišenėje. Neseniai jis pareiškė, kad Brazauskui žmonos Kristinos interesai svarbesni nei Socialdemokratų partijos. Todėl prof. B.Genzelis išmąstė, kad naujoji sostinės partijos skyriaus vadovybė galbūt laikysis tradicinių socialdemokratinių idėjų. Duok Dieve, kad taip atsitiktų, tačiau, kad ir ką kalbėtume, vilčių ne per daugiausia. Tokie kaip A.Brazauskas, J.Karosas, Č.Juršėnas ar iš „darbiečių“ perbėgęs nomenklatūrinis ilgasėdis, aišku, irgi tapęs milijonieriumi J.Jagminas, kausis iš paskutiniųjų.

Socdemų frakcijos „pažangusis“ narys J.Sabatauskas irgi kažkada drįso pakritikuoti kai kuriuos valdžioje sėdinčius partiečius. Tačiau labai greitai ne tiktai nutilo, bet ir tapo vienu iš pagrindinių partinės linijos šlovintoju. Užtat ir buvo pamalonintas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko postu, tad dabar išsijuosęs gina KGB veikėjų „garbę ir orumą“. Apskritai kai kurių kairiųjų intelektualų šnekos apie neva vykstantį „persitvarkymą“ tarp neokomunistų, neva jaunesnieji palaipsniui išstumia senuosius sustabarėjusius dogmatikus, tėra naivi iliuzija. Pirmiausia juos vienija valdžia. Visuose lygiuose. Antra, neblėstanti meilė buvusiems šeimininkams Maskvoje. Aišku, vėl atsidurti po „vyresniojo brolio“ padu nenori net pats A.Brazauskas su savo svita. Nes tokiu atveju reikėtų bent dėl akių slėpti visišką savo suburžuazėjimą ir turtus. O dabar nepriklausomoje Lietuvoje gali daryti ką tiktai užsimano. Patys sau kuria ir rašo įstatymus, nors į juos nusispjauna.

Žinoma, gudrumo ir apsukrumo senajai ir naujajai nomenklatūrai netrūksta. Tam ir buvo sukurtos įvairios partijos bei partijėlės. Iš pradžių buvo sulipdyta vadinamoji Tautos pažangos grupuotė. Vėliau atsirado „valstiečiai“, socialliberalai, liberaldemokratai, pagaliau „darbiečiai“. Tiesa, su pastaraisiais kol kas socdemų keliai lyg ir išsiskyrė. Anie pasirodė pernelyg gobšūs: užsimanė pasiimti ne tik valdžią, bet ir turtus. O šito jau buvo per daug. Nes valdžia ir turtai – tiktai nomenklatūros privilegija. Tačiau „skyrybos“ su V.Uspaskicho gvardiečiais – tiktai laikinas reiškinys. Jeigu savivaldybių rinkimuose „darbiečiai“ sugebės apmulkinti didelę dalį rinkėjų, tai socdemai vėl suras su jais bendrą kalbą. Šiaip ar taip, elektoratas juk tas pats. Kol kas dėl „bendro vaizdo“ uspaskichininkai lyg ir kaišioja koją socdemams. Pavyzdžiui, drįso netgi pasipriešinti premjero G.Kirkilo ginamam Rusijos „Gazprom“, tai yra drįso pasikėsinti į Kremliaus interesus – Lietuvos dujų perpardavinėtojų monopolinius antpelnius. Sunku pasakyti, ar „darbiečiai“ taip daro iš širdies, ar tikisi gauti iš valdančiųjų socdemų tradicinį „otkatą“. Visa bėda, kad to „otkato“ tikisi ir „valstiečiai“, ir A.Paulausko socialliberalai, jau nekalbant apie marginalus „pilietininkus“. Savo dalies pareikalaus ir Lietuvos rusai bei lenkai. Taigi tik spėk suktis.

Na, o dėl „padoraus elgesio“ deklaracijos, tai vargu ar iš jos kas nors išeis. Iki pačių rinkimų kandidatai sukandę dantis gal ir ištvers, tačiau kai prasidės kėdžių dalybos savivaldybėse – peštynės garantuotos. Ne tokia publika susirinkusi tose partijose. Ir ne tik šiame kairuoliškame aljanse. Užtenka pažvelgti tik į liberalcentristus. Vos tiktai gavo porą ministrų portfelių ir mažesnių portfeliukų, visas jų liberalizmas ir centrizmas išgaravo kaip koks kamparas. O savo uolumu atakuojant Tėvynės sąjungą ir prof. V.Landsbergį pralenkė netgi uoliausius jų keiksnotojus. Tokius, kurie liudijo L.Graužinienės komisijai dėl J.Abromavičiaus žūties, savanorių pasitraukimo į miškus ir tilto per Bražuolės upelį susprogdinimo. Galima įsivaizduoti, su kokiu pasimėgavimu pati draugė Loreta bei jos bendraminčiai klausėsi vadinamųjų liudininkų: kažkokios aktyvios paksininkės, buvusio visų reitingų karaliaus E.Bičkausko, iš užmaršties atkapstyto „karvedžio“ A.Butkevičiaus, kaip skelbiama, netgi lovoje nesiskiriančio su telefonu laukiant instrukcijų iš Maskvos. Iš anksto buvo visiškai aišku, kad šie „liudininkai“ paskelbs prof. V.Landsbergį vos ne valstybės perversmo organizatoriumi. Tikriausiai panaši bus ir L.Graužinienės komisijos galutinė išvada. O tuo gali lengvai patikėti nemaža dalis nupilietintų Lietuvos žmonių. Taigi ta komisija tam ir sugalvota, kad apjuodintų Tėvynės sąjungą prieš savivaldybių rinkimus. Tokie velniški išmislai jau tapo tradicija, ir nieko nenustebinsi. Tebejuokauja tik socdemai. Didžiausias jų išmąstymas – rinkimų štabui ir šį kartą vadovauja ne kas kitas, o pats premjeras G.Kirkilas. Tad valstybės reikalai, bent jau ilgesniam laikui, atidedami į šalį. Negi valdančioji partija taip „nubiednėjo“, kad teturi tiktai vieną strategą ir ideologą, kurio nėra kuo pakeisti?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija