Atnaujintas 2007 vasario 14 d.
Nr.12
(1509)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Nesusigaudymai

„XXI amžiaus horizontų“ antrasis numeris (2007 m.) nemaloniai nustebino R.Gajauskaitės straipsniu su skambiu pavadinimu „Globalinis genocidas“. Jame teigiama, kad „Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) ir Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) pasirašė žmonijos pražūties sutartį, kuriai 50 metų nėra lygios! Ką reiškia Eichmano 11 milijonų Europos žydų naikinimo (holokausto) sąrašas, (...) kai visų penkių kontinentų žmonės sėdi ant veikiančių ugnikalnių ir džiaugiasi „taikingojo atomo malonėmis?“.

Jau iš pacituotos straipsnio pradžios matyti, kad autorė visiškai nesusigaudo faktuose arba juos neleistinai iškraipo, nes jau ne vieną dešimtmetį kalbama apie 6 mln. (o ne 11 mln., kaip teigia R.Gajauskaitė) Europos žydų sunaikinimą. Jau šių eilučių turėtų užtekti, kad skaitytojas suabejotų autorės straipsnyje pateiktos medžiagos patikimumu (į tą, manau, turėjo atkreipti dėmesį ir redakcija). Teiginys, kad „visų penkių kontinentų žmonės sėdi ant veikiančių ugnikalnių“ parodo, kad R.Gajauskaitė, kritikuodama atominę energetiką, visiškai neišmano veikiančių ir naujai statomų AE veikimo pagrindų, nes mano, kad visos yra Černobylio tipo, galinčios sprogti. Noriu priminti (nors apie tai jau yra nemažai spaudoje parašyta), kad niekur pasaulyje, išskyrus SSSR, nebuvo statomos tokios AE, kurios, reaktoriui sprogus, primintų veikiančio ugnikalnio kraterį. Pasaulio atominių elektrinių reaktoriuose vietoje tūkstančių tonų grafito, kuris kelių tūkstančių laipsnių temperatūroje priminė ugnikalnio kraterį, vartojamas vanduo, ir, be to, tai užtikrina, kad toks sprogimas neįmanomas. Taigi skaitytojų nereikia gąsdinti, kad „žmonės sėdi ant veikiančių ugnikalnių“.

Dar labiau stebina R.Gajauskaitės įvertinimas apie Černobylio avarijos aukų skaičių. Nors autorė pateikia labai daug įvairių skaičių, bet visi telpa tūkstančių arba kelių dešimčių tūkstančių ribose. Štai aukų skaičiaus paskaičiavimai pateikti minėtame straipsnyje: „Radioaktyvusis aplinkos užteršimas buvo 400-500 kartų didesnis negu po bombos Hirosimoje susprogdinimo. Logiška manyti, kad ir nukentėjusiųjų bei aukų turėtų būti tiek pat kartų daugiau. Hirosimos 150 tūkst. aukų padauginę iš 400-500 kartų gauname apie 70-75 milijonus aukų!!!“.

Čia jau nėra jokios logikos. Viena vertus, bombos sprogimo sukeltas šiluminis smūgis (tūkstančiai laipsnių) lėmė didžiausią aukų skaičių, o mažesnį – mirusiųjų per keletą metų dėl apšvitinimo radiacija. Černobylio reaktoriaus sprogimo metu žuvo tik keletas darbuotojų ir po to keliolika ugniagesių dėl mirtinų apšvitinimo dozių. Nors aplinkinių teritorijų užterštumas buvo didelis, tačiau iš labiausiai užterštų teritorijų gyventojai buvo evakuoti. R.Gajauskaitės panaudotas daugybos veiksmas tikrai negalioja, nes, pavyzdžiui, net jeigu tūkstantį kartų didesnis užterštumas būtų Karakumo dykumoje, aukų būtų ne tūkstantį kartų daugiau, o tūkstantį kartų mažiau.

Aš pritariu nuomonei, kad Ignalinos AE reikia kuo greičiau uždaryti, nes ji tikrai pavojingas objektas ir bandyti pratęsti jos darbą būtų nusikaltimas. Tačiau saugios AE yra statomos įvairiose šalyse, reikia ją statyti ir Lietuvoje, nes kuro išteklių mes neturime, o realūs alternatyvūs šaltiniai galėtų aprūpinti 20-30 proc. sunaudojamos elektros energijos.

P.PIPINYS

Redakcijos pastaba. Be abejo, skaitytojo pateikti pastebėjimai dėl R.Gajauskaitės straipsnyje esančių didelių neatitikimų realybei yra teisingi. Tą patį pastebėjo ir redakcija, tačiau paliko autorės pateikiamus skaičius. Šiaip ar taip, redakcija neturi teisės taisyti ir autoriaus pateiktų faktų dėstymo eigą, ir pačių faktų. Už straipsnyje išsakytas mintis ir faktus atsako pats autorius.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija