Atnaujintas 2007 kovo 2 d.
Nr.17
(1514)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Choristus ir vadovus palaiko entuziazmas

Birutė NENĖNIENĖ

Choro vadovai Laima ir Albinas
Venclovai prisipažįsta, kad juos,
daugybę kartų per metus
atvažiuojančius iš Marijampolės
į Vilkaviškį, palaiko tik jų pačių
ir dainininkų entuziazmas

Šventiškai nusiteikęs choras
Daugpilio scenoje.
Čia vykusiame tarptautiniame
konkurse sausio 13 dieną
jis pelnė trečiąją vietą

Vilkaviškio kultūros centro mišrus kamerinis choras švenčia savo gyvavimo dešimtmetį. Šis meno kolektyvas įdomus tuo, kad nuo pat pradžios nesikeičia jo branduolys: įvairių profesijų ir skirtingo amžiaus žmonės kiekvieną sekmadienį gieda Vilkaviškio Katedroje per Sumą, o choro vadovai važinėja iš Marijampolės. Šis choras gan dažnai dar pavadinamas Katedros choru, nes to nusipelno, juk per metus bažnyčioje pagieda apie penkiasdešimt kartų.

Valstybės nepriklausomybės dieną, Vasario 16-ąją, Kultūros rūmų scenoje choras surengė didelį ir įspūdingą koncertą visuomenei. Skambėjo giesmės ir pasaulietiniai lietuvių ir užsienio autorių kūriniai, taip pat ilgamečio choro akompaniatoriaus vilkaviškiečio kompozitoriaus Ričardo Makūno kūriniai. Ši diena tarsi tapo kolektyvo – visuomenei buvo paskelbta, kad choras nuo šiol bus vadinamas „Uosijos“ vardu.

Kokie tie per dešimtmetį išvinguriuoti keliai, juose patirti džiaugsmai? Į šias prisiminimų lankas leidomės su choro vadovais Albinu ir Laima Venclovais, kolektyvui pradėjusiais vadovauti 1999 metais.

Dambravų iniciatyva

Choro grupė susikūrė vilkaviškiečio mokytojo, Sibiro tremtinio Kęstučio Dambravos iniciatyva 1996 metų rudenį. Tada dar neveikė Katedra ir mažojoje Vilkaviškio bažnyčioje Advento pirmojo sekmadienio šv. Mišiose pirmąkart nuskambėjo jų giedama giesmė „Rasokit, dangūs“. Pirmieji choro dainininkai buvo Dambravų šeimos nariai: Kęstutis, Stasys, Algis, Asta, Rita, prie jų prisijungė Vilma Gurskienė, Edita Skeltytė-Andriulionienė, Renolda Stepanauskaitė-Kubilienė, Algis Alkevičius, Andrius Nenėnas, Valdas Vaškevičius, Alė Janulaitytė, Diana Acaitė, Julija Ovseičiuk, Mindaugas Bepirštis ir kiti. Jiems vadovauti buvo pakviesta mokytoja Danguolė Barauskienė, akompanuoti – muzikas R.Makūnas. Kiek vėliau choro gretas papildė Jolanta Utarienė, Nijolė Kravčenko, Janina Liepinienė, Justinas Raškevičius, Aušra Mickevičienė ir kiti.

Vilkaviškiečių repertuare – apie 130 pasaulietinės ir sakralinės muzikos kūrinių. Choras gieda bažnyčioje ir dainuoja įvairių švenčių metu, su programa važinėja po gyvenvietes. Parengtas dainų šventės repertuaras ir 1998 metais joje dalyvauta kartu su tremtiniais. Gerą pusmetį choras neturėjo vadovo, tačiau žmonės neišsivaikščiojo.

Ilgas išvykų sąrašas

Atėjus Laimai ir Albinui Venclovams prasidėjo naujas etapas, nes jie buvo įsitikinę, kad choras turi daugiau koncertuoti. Kolektyvas pradėjo važinėti į chorų festivalius, buvo kviečiamas koncertuoti mokyklose, krašto muziejuje. Ypač įsimintinas dalyvavimas chorų festivaliuose: M.K.Čiurlionio – Druskininkuose (2000 m.), du kartus (2001 ir 2004 m.) Č.Sasnausko – Lazdijuose, S.Šimkaus – Jurbarke (2002 m.), Baltijos ir Šiaurės šalių – Klaipėdoje (2002 m.). Dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje 2003 metais, dainų šventėje „Tėvynės balsai“, skirtoje dainų švenčių 80-mečiui (2004 m.), nuo 2001-ųjų kasmet per Atvelykį – Marijampolėje religinės muzikos festivalyje „Džiūgaukim... Aleliuja“.

Vadovai paminėjo J.Naujalio chorų festivalį-konkursą, vykusį Raudondvaryje 2004 metais, kuriame laimėta pirmoji vieta. Tie metai buvo ypač sėkmingi: vilkaviškiečiai dalyvavo dar dviejuose festivaliuose – „Giesmė“ Sintautuose ir „Cantate Domine“ Kaune, o vasarą choras buvo išvykęs į turistinę-koncertinę kelionę po Vokietiją. Tuomet aplankė Kelną, koncertavo įvairiose bažnyčiose, susitiko su Ahauso miesto chorais, dainavo miesto bendruomenei. 2005-aisiais kartu su Kybartų pučiamųjų orkestru choras koncertavo Kybartuose, Zanavykų dainų šventėje Šakiuose, o respublikiniame K.Knoro konkurse užėmė antrąją vietą.

Jaučiasi kaip savi

Dar 1999 metais chorą papildė nauji dainininkai: Violeta Šuopienė, Palmyra Vilimaitienė, Aušra Vasiliauskaitė, Nerijus Petrauskas, Mantas Simanavičius, Rasa ir Valdas Vasiliauskai. Vėliau choro nariais tapo Danutė Lipinienė, Saulius Bieliūnas, Lina Rekevičienė, Irena Ščesnienė, Asta Skinkienė, Violeta Saldukaitienė, Daiva Venienienė, Liucija Bindokienė, Stepas Maziukas, Regina Juodaitienė, Kristina Urbanavičiūtė, Eglė Naujokaitė ir kiti. Ne visi dainininkai ištvėrė didelį krūvį, kai kurie išvyko studijuoti, gyventi kitur, tačiau dauguma buvusių dainininkų jo nepamiršta ir, atvykę į Vilkaviškį, užsuka į repeticijas, pagiedoti Katedroje, konkursuose ir festivaliuose. Dainininkų amžius – nuo 15 iki 80 metų.

Įvertinimai ir vardas

Vadovai pasidžiaugia, jog kolektyvas ypač sustiprėjo nuo 2004 metų, kai į chorą atėjo muzikinį išsilavinimą turintys žmonės, daugiausia mokytojai, galintys laisvai skaityti iš natų. Vyrų chore dar trūksta, tačiau atsakingesnių pasirodymų metu atvažiuoja dabar Vilniuje gyvenantys Algis ir Stasys Dambravos, M.Simanavičius.

„Stebuklų su choru negali padaryti, nes konkurencija didelė, yra daug stiprių chorų“, – sakė A.Venclovas. 2006 metų pavasarį vyko respublikos suaugusiųjų chorų konkursas, kurio metu jie buvo suskirstyti į kategorijas. Vilkaviškio choras priskirtas antro lygio kategorijai. Tai rimtas ir džiuginantis įvertinimas, nes vilkaviškiečiai apskrityje tarp suaugusiųjų chorų atsidūrė trečioje vietoje, nusileidę tik pirmo lygio kategorijai priskirtiems Marijampolės krikščioniškojo kultūros centro Č.Sasnausko ir kultūros centro „Suvalkija“ chorams.

Vadovai internete randa kvietimų į įvairius konkursus, jei jie sudomina – jiems ruošiasi ir dalyvauja. Taip šiemet įsisiūlė į Daugpilyje organizuotą tarptautinį chorų konkursą „Silver Bells“. Nuvykę suprato, jog ten varžysis labai aukšto lygio chorai. Iš pradžių choristai džiaugėsi vien tuo, kad gali dalyvauti, todėl kai antroje kategorijoje jiems buvo pripažinta trečioji vieta, grįžo nepaprastai patenkinti.

Palaiko entuziazmas

Į klausimą, kas choristus vienija ir palaiko, vadovas A.Venclovas atsako vienu labai daug reiškiančiu žodžiu – entuziazmas. Akivaizdu, kad jo netrūksta žmonėms, iš įvairių vietų atvažiuojantiems į repeticijas, savo automobiliais važiuojantiems į koncertus ar festivalius. Už parūpinamą transportą jie labai dėkingi prel. Vytautui Gustaičiui. Jau kurį laiką choristai į sceną išeina su naujais gražiais apdarais. Už tai jie dėkingi Seimo nariui A.Butkevičiui. Kaip visi chorai, taip ir vilkaviškiečių meno kolektyvas viliasi sulaukti palankesnio kultūrininkų požiūrio į jų veiklą.

Ruošiasi dainų šventei

Pastaruoju metu choro koncertiniai maršrutai nusitiesia į mokyklas, net darželius. „Norisi dažniau koncertuoti ir palaikyti tą gerą formą, kurią kolektyvas šiuo metu yra pasiekęs, – sakė vadovas. – Labai svarbu, kad žmonės ateitų į repeticijas, galima būtų daugiau padirbėti su atskirais balsais“.

Vasarą įvyksiančiai dainų šventei choras turi išmokti dvidešimt dainų. Kitų chorų nuostabai, vilkaviškiečiai lapkričio pabaigoje jau padainavo priskirtam konsultantui pusę išmoktų kūrinių. O po jubiliejaus iškart kibs į kitas šventės dainas.

Kultūros rūmų mišrus kamerinis choras yra vienintelis toks kolektyvas rajone, tačiau pastaruoju metu beveik neįmanoma prisikviesti naujų dainininkų. Vieni teisinasi laiko stoka ir žada dainuoti tapę pensininkais, kitus gąsdina kolektyvo meninis lygis, nes ne visiems pavyksta prisitaikyti; vieni norėtų giedoti tik bažnyčioje, kiti – atlikti vien pasaulietinius kūrinius.

Vilkaviškis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija