Atnaujintas 2007 kovo 21 d.
Nr.22
(1519)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Įsisenėjęs neįgalumas. Gal dar blogiau?

Petras KATINAS

Kol A.Brazauskas ir jo senoji nomenklatūrinė gvardija kaunasi dėl kėdžių į Vilniaus valdžią, o svarbiausia – dėl pinigų, pasirodė, kad savivaldybių tarybų rinkimų išreklamuotas kandidatų reitingavimas tebuvo tik paprasčiausia komedija. Netgi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z.Vaigauskas ėmė aimanuoti, kad trečdalis išrinktųjų, besiskelbiančių tautos tarnais, nebenori būti savivaldybių tarybų nariais. Jų vietas užims kiti, kurių niekas neišrinko ir nereitingavo partinių sąrašų eilėje. Kad taip atsitiks, aišku, žinojo, bent jau privalėjo žinoti, partijų vadai. Juk socdemai, paksininkai, „darbiečiai“, „valstiečiai“ savo sąrašuose įrašė įvairiausių garsenybių, kurie net negalvojo palikti savo gerai mokamų tarnybų ir gaišti laiką savivaldybių tarybų posėdžiuose. Ir ne tik vien todėl. Jie puikiai žino, kad nuo jų niekas nepriklauso. Viską spręs finansiškai stiprūs klanai, kurie ir pasirenka pagal jų dūdelę šokančius politikus. Net pats A.Brazauskas yra jų valdomas, kad ir kaip pūstųsi esąs savarankiškas. Ne be reikalo neokomunistų partijos prezidiumas dieną naktį suka galvas, kaip čia užimti Vilnių arba bent jau pasidalyti su paksininkais.

Netrukus iškils dar vienas rūpestėlis, galvos skausmas: nepastebėsime, kai ateis gegužės 17-oji – „istorinio“ partijos suvažiavimo, kurio metu bus renkamas naujas gensekas, diena. Tai jau ne juokas. Senieji partiniai dinozaurai su B.Bradausku, Č.Juršėnu, ambasadoriumi Estijoje J.Bernatoniu ir kitais buvusiais LKP CK nariais ir sekretoriais priešakyje net įsivaizduoti negali, kad kas nors kitas galėtų pakeisti amžinai gyvąjį. Neskirsi juk partijos vadu tos pačios Kristinos. Visa Lietuva mirtų iš juoko. Gal tiktų dabartinis Premjeras, bet medžiotojai iš Brazausko būrelio nelabai juo pasitiki. Nesvarbu, kad ir tas buvo LKP CK nariu, tačiau baisiausia, kad flirtuoja su konservatoriais. Tiesa, partijos „jačeikose“ kalbama, kad į amžinojo Algirdo Mykolo vietą taikosi ir dar vienas – dabartinis krašto apsaugos ministeris Juozas Olekas. Tačiau vargu ar tam kas nors išdegs. Tuo labiau kad šis karo vadas bailus, nuolat sekantis, iš kur vėjas pučia. Na, o jaunasis Paleckiukas, sukėlęs sumaištį Vilniuje ir užsimanęs tapti sostinės meru, – tai tik paprastas pėstininkėlis A.Brazausko žaidime. Jau beveik visiškai aišku, kad tas A.Paleckio tariamas maištas tebuvo tiktai dar viena protų mulkinimo akcija. Štai žiūrėkite, brangūs Lietuvos žmonės, kokia vidinė demokratija viešpatauja „demokratinio centralizmo“ partijoje! Paprastas partijos kareivėlis gali maištauti prieš generolą! Ir už tai jam visiškai nekliūva. Net papeikimo iš partijos bosų negauna.

Ką jau ką, o organizuoti panašius dalykus šios partijos agitprofas puikiai moka. Šioje srityje ir Č.Juršėnas, ir G.Kirkilas taip pat nepralenkiami meistrai, netgi didmeistriai. Va, ir A.Paleckio tėtušis iš Briuselio sakė nieko negalįs padaryti „maištaujančiam“ sūneliui, nes tas užsimojo tapti dideliu politiku. Žiūrėk, dar į prezidentus taikysis. Bet tą vietą jau užėmė „tvarkos ir teisingumo“ erelis ir dar viena paukštė – pagrindinė Lietuvos „valstietė“. Aišku, atsiras ir daugiau norinčių. Bet pirmiausia dar laukia Seimo rinkimai. Ir dar visai neaišku, kam daugiausia milijonų išmes visokie Rusijos „almaksai“. Aišku, ir Kremliaus strategams reikės pasukti galvas, ant kurio čia „pastačius“. Nesvarbu, kad savi, bet reikia išsirinkti saviausią ir patikimiausią.

Tačiau grįžkime nuo ko pradėjom – rinkimų į savivaldybių tarybas. Tie 40 proc. piliečių, atėjusių prie balsadėžių, vėl liko begėdiškai apgauti. Tai visiems girdint pripažino pats VRK pirmininkas. Jo žodžiais, toks rekordinis mandatų atsisakymas beveik visiškai panaikina reitingavimo rezultatus, o į savivaldybių tarybas pateks gausybė žmonių, kuriais rinkėjai nepasitikėjo. Tai dar vienas įžūlus piliečių pažeminimas, jie vėl jau kelintą kartą paversti „runkeliais“. Ir visai nereikia piktintis tokiu pavadinimu. Juk kaip kitaip galima pavadinti tokius piliečius, kurie balsuoja, na kad ir už paksininkus ar „labiausiai patyrusius“ nomenklatūrininkus, nors nė vienam iš jų, išskyrus skambias deklaracijas, žmonių reikalai niekada nerūpėjo. Bet visa bėda ta, kad tie žmonės leidžiasi kvailinami ir toliau.

Legendinis JAV prezidentas Abraomas Linkolnas kažkada yra pasakęs, jog negalima leisti begaliniai kvailinti žmonių. Bet kas gi Lietuvoje drįstų iškelti tokį klausimą? Na, nebent prof. V.Landsbergis. Užtat bemat susilaukia patyčių, pirmiausia iš bulvarinės spaudos. Kiti gal ir norėtų apie tai kalbėti, bet paprasčiausiai bijo, nes bemat bus apšaukti demokratijos griovėjais. Tad ko gi stebėtis, jeigu net gerai žinomi įvairaus plauko sukčiai ir aferistai veržiasi į valdžią. Ir prasiveržia. Baisu ir pagalvoti, kas atsitiktų, jeigu pasitvirtintų sociologų prognozės, kad po būsimų Seimo rinkimų Lietuvą ims valdyti R.Pakso „ereliai“.

Pagaliau dabartinis Seimas praėjusį ketvirtadienį akivaizdžiai pademonstravo savo neįgalumą. Arba tai, kad, reikalui esant, šią įstatymų leidžiamąją instituciją galima nupirkti be didelio vargo. Kas nuperka ir kiek sumoka, tai jau kitas klausimas. Juk galvoje netelpa, kaip čia atsitiko, kad daugiau nei pusmetį užsitęsęs triukšmas dėl netvarkos Valstybės saugumo departamente ir jo direktoriaus A.Pociaus „manevrų“, taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas dėl A.Pociaus netinkamumo užimti tas pareigas balsų dauguma patvirtino Seimas, tačiau, praėjus vos kelioms savaitėms, pakeitė savo nuomonę ir paliko A.Pocių vadovauti VSD. Laikinai ar amžinai – kitas klausimas. Dar keisčiau atrodo Prezidento ir Premjero bei jų patarėjų žaidimai tuo klausimu. Prezidentas jau tris mėnesius aiškiai nenorėjo atsisveikinti su A.Pociumi ir „tempė gumą“ kaip ir Premjeras. Dabar, kai Seimas tik 32 balsais pritarė Prezidento dekretui dėl VSD vadovo A.Pociaus atstatydinimo, keturiems balsavus prieš ir net 42 susilaikius, dekretas apie A.Pociaus atstatydinimą buvo atmestas… Daukanto gatvės rūmų štabas bemat lengviau atsiduso ir paskelbė, kad dekretas dėl P.Malakausko skyrimo į VSD vadovo postą atšaukiamas. Net nebandant jo pakartotinai teikti Seimui, kaip visada darydavo anksčiau. Dar daugiau, A.Pociui dekreto svarstymo metu buvo suteikta Seimo tribūna (nors tai paprastai nedaroma tokiais atvejais), ir tas ėmė svaidyti žaibus prieš įvairiausius savo priešus, tarp jų ir prieš departamento darbuotojus. Esą tai jie parduodavo žinias už 100 tūkst. eurų „užsienio šalies žvalgybai“ dėl „Mažeikių naftos“ reikalų ir pan. Negana to, NSGK pirmininkas buvo paskelbtas KGB bendradarbiu. Bet kaipgi čia išeina: jeigu A.Pocius žinojo apie tai, tuomet kodėl suteikė tam pačiam A.Matulevičiui teisę dirbti su slapta informacija? Kas pardavinėjo slaptus duomenis, VSD šefas nepasakė.

Apskritai darosi pakankamai aišku, kad vėl formuojasi nauja, tiksliau, senoji Seimo dauguma. Socdemams kur kas mieliau vėl pasidalyti valdžia su „darbiečiais“, A.Paulausko Naujosios sąjungos likučiais nei koketuoti su Tėvynės sąjunga. Iš tiesų praėjusio ketvirtadienio balsavimas parodė, kad atėjo laikas išsiskirstyti tautos išrinktiesiems. Na, o Tėvynės sąjungos iliuzijos dėl G.Kirkilo mažumos Vyriausybės skaidresnės veiklos galutinai žlugo. Todėl atėjo metas nutraukti tą flirtą. Juk vis tiek apgaus.

Mąstant sveiku protu, sunku suvokti tokius žaidimus. Tačiau aišku viena – toliau taip tęstis negali, kai nepriklausomos valstybės parlamentui ir VSD užkulisiuose diriguoja „Gazprom“ su „Dujotekana“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija