Atnaujintas 2007 kovo 23 d.
Nr.23
(1520)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Uliūniečiai grožį kuriasi patys

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Uliūnų bendruomenės
tarybos pirmininkas Audronis Mašalas,
vietos pagrindinės mokyklos direktorė
Palma Klovienė ir Uliūnų klebonas
kun. Algimantas Keina
Autoriaus nuotrauka

Iš 60 Panevėžio rajone įkurtų bendruomenių Uliūnų yra tarp geriausiųjų. Rajono bendruomenių sąjungos tarybos pirmininkas Jonas Rimantas Banevičius taip vertino jos veiklą: „Uliūniečiams nereikia patarinėti, kaip ir ką daryti. Nelaukdami valdžios finansinės paramos, jie sugeba patys puošti savo buitį“.

Negalėtų skųstis kunigais

Uliūnų bendruomenės tarybos pirmininkas Audronis Mašalas teigė, jog tarp vietos klebono ir miestelio žmonių vyrauja geranoriški santykiai. Uliūniečiai nepamiršo pasveikinti kun. Algimanto Keinos jo 70-ojo gimtadienio proga. Klebonas rūpinasi, kad Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia atrodytų patraukliai. Naujai apskardintas jos bokštas. Parapijiečiams ne naujiena, kad kun. A.Keina vaizdo juostoje stengiasi įamžinti svarbesnius bažnytinius įvykius, turi sukaupęs daugybę jau istorija tapusios medžiagos. Jis tikisi įsigyti tokią įrangą, kad galėtų viską parodyti uliūniečiams parapijos salėje. Videokamera įamžintus vaizdus tada matytų ne televizoriaus ekrane, bet gerokai didesnius.

Beje, uliūniečiai nesiskundžia ir anksčiau čia dirbusiais dvasininkais. Pirmasis Uliūnuose dirbo kun. Jonas Balvočius-Gerutis, žinomas ir kaip rašytojas. Dievo žodį skelbęs kun. Juozas Dubnikas buvo itin paprastas su parapijiečiais, nesiekė turtų, užtat mokėjo 16 kalbų. Šventovę ir jos aplinką išgražino kun. Robertas Pukenis, dabar jis – vyskupijos generalvikaras, kanauninkas. Romoje studijavusio mokslų daktaro pavardę galima rasti ir Lietuvos rašytojų sąvade.

Kur buvo kalnas, dabar – didžiulė dauba

Turbūt Lietuvoje nerasi kitos tokios vietovės kaip Uliūnai. Bažnytkaimio statiniai tiesiog sutūpę apie didžiulę daubą. Senesni žmonės pamena, kad toje vietoje buvo aukštokas kalnas. Anuomet nuo jo mokiniai per pamoką nesispirdami slidėmis nušliuoždavo tokį atstumą, kad neužtekdavo laiko dar kartą tiek nučiuožti. Iš stūksojusios aukštumos, slėpusios didžiules žvyro atsargas, teliko didžiulė dauba. Kur dabar Uliūnų kapinės, buvo kalno papėdė. Teigiama, jog ant Uliūnų žvyro pastatytas visas didžiulis Klaipėdos gyvenamasis mikrorajonas Panevėžyje. Niekas nesuskaičiuos, kiek dar jo buvo išpilta ant kelių kelelių.

Vasarą dauba virsta ne tik vietos gyventojų, bet ir atvykstančių panevėžiečių poilsio zona. Apie Uliūnus upės ar kito vandens telkinio nėra. Vandens gylis čia siekia ne vieną metrą.

Maždaug per parą pastatė laivą

Vos priėjęs prie daubos, iškart pastebėsi laivą. Jis atsirado pernai, per Tėvo dieną. Kai vyrai valė daubą, netinkamą žemę pylė į vieną vietą. Taip atsirado didokas kalnelis. Buvo minčių ant jo pasodinti tris pušaites – kaip Uliūnų simbolį. Bet paskui sugalvota statyti laivą.

Lentas vyrai išsipjovė lentpjūvėje. Statant laivą, svarbiausiems darbams vadovavo Dainius Gverzdys, jaunas, sumanus vyras, mokantis iš medžio daug ką padaryti. Netrūko jam ir talkininkų. Penktadienio vakare visi puolė statyti laivą: vieni tašė lentas, kiti jas kalė. Ir šeštadienį nenutrūko darbai. O sekmadienio rytą laivas buvo pastatytas. Tokia proga meistrus pradžiugino Ramygalos seniūnas Vladas Chirv, atvežęs didžiulį šakotį. Ne tuščiomis, nors truputį pavėlavęs, čia užsuko ir rajono meras Povilas Žagunis.

Atsirado pramogų vieta

Dauboje ant kalniuko atsiradęs Svajonių laivas yra labai panašus į tikrą: jame yra vairas, žvejybos tinklas. Pasižiūrėti neįprasto statinio atvyksta vestuvininkai, užsuka turistai. Smagu pabūti prie jo, pasvajoti atsisėdus prie laivo vairo. Sakoma, visos čia gimusios svajonės vėliau išsipildo.

Yra čia net kur prisėsti. Sustatyti suolai su stalais, kur vienu metu gali tilpti apie 60 žmonių. Juos pastatė Valerijus Kunigel, kilęs nuo Rokiškio, bet gyvenantis Uliūnuose. Aplinką papuošė jo išdrožta didžiulė žuvis. Atsirado ir Meilės suolas dviem. Dirbinio autorius – tas pats Valerijus. Greta – laužavietė. Šioje vietoje pernai vietiniai šventė Žolinę, Jonines. Šiemet smagiai pažymėjo Užgavėnes. Netrūko vietoje keptų blynų, gero šurmulio ir trankios muzikos.

Čia numatyta pastatyti persirengimo kabinas, tualetus, įrengti tinklinio aikštelę. Iš Vasaknų žuvininkystės ūkio ketinama atsivežti baltųjų amūrų, kurie išvalytų vandenį nuo dumblių. Vasarą čia išdidžiai plaukioja gulbės. Dar šiemet Uliūnų bendruomenė tikisi 99 metams išsinuomoti šią daubą ir tapti visateise jos savininke.

Neturi stogo virš galvos

Uliūnai yra tik už 12 kilometrų nuo Panevėžio, todėl čia nerasi laisvų butų ar namų. Deja, vietos bendruomenė irgi neturi savo kampo. Uliūnuose nėra net kultūros centro. Kada šalta, lyja lietus ar šiaip siaučia bjaurus oras, bendruomenė laikinai glaudžiasi vietos pagrindinėje mokykloje. Ją lankė Simas Račiūnas, poetas ir vertėjas, Sibiro lagerių kankinys. Kraštiečio atminimas įamžintas lenta ant mokyklos sienos. Mokykla ir bendruomenė kartu organizuoja įvairius renginius. Direktorės pavaduotoja Salvina Lapelienė – bendruomenės tarybos sekretorė.

Mokykla padeda Uliūnų bendruomenei rengti projektus. Pernai ji tikėjosi sulaukti paramos iš šalies Bendruomenių rėmimo fondo. Baigiant projektą, viską sujaukė sakinys: norint gauti paramą, reikia turėti arba nuosavybę, arba kažką nuomotis 99 metams. Kito projekto vertė būtų buvusi per milijoną litų. Tiek būtų pakakę pastatyti mokyklos priestatą su sporto sale. Ja būtų galėjusi naudotis ir bendruomenė. Projektas neužkliuvo rajono savivaldybėje, bet jis nepatiko Vilniuje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo nepriimtinas todėl, kad esą kompiuterių klasė ir sporto salė – ne socialines problemas sprendžiantys objektai.

„Geriausiu atveju tokio projekto lėšų būtų užtekę pastatyti šešiems seneliams kambarį, kur jie būtų galėję pasklaidyti laikraščius ir išgerti arbatos“, – taip kalbėjo nenusisekusį projektą prisiminęs Uliūnų bendruomenės pirmininkas Audronis Mašalas.

Išsiverčia be pinigų

Rajono savivaldybės konkurse „Kaimas be šiukšlių“ Uliūnų bendruomenė laimėjo paskatinamąją premiją. Gauti 200 litų jai atrodo dideli pinigai. Uliūnų gyvenvietė ir aplink ją besiglaudžiantys kaimai turi apie pusę tūkstančio žmonių. Tikraisiais bendruomenės nariais laikomi 72 žmonės – jie moka stojamąjį ir metinį nario mokestį. Tačiau niekada iš bendruomenės nebuvo išskirtas nė vienas uliūnietis, net jeigu jis nėra jos narys. Jeigu imasi ko nors – tai visi kartu. Į talką ateina ir vaikai. Susirenka maždaug šimtas uliūniečių. Prieš ketverius metus visi atėjo į pirmąją talką, į Uliūnus nuo plento sutvarkė įvažą. Išpjovė ten vaizdą gadinančius medžius, išvežė šiukšles – ir iš karto tapo šviesiau.

Uliūnai yra netoli rajono centro, todėl čia stabtelėdavo tiktai trys autobusai. Žmonės rašė prašymus, tačiau jie dingdavo kaip į vandenį. Neapsikentę jie kreipėsi į rajono merą. Po savaitės stabtelėjo jau papildomi penki autobusai. Dabar kas valandą gali nuvažiuoti į Panevėžį ir grįžti atgal.

Yra kam pavaduoti pirmininką

Neseniai vyko Uliūnų bendruomenės ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. A.Mašalas buvo padavęs pareiškimą, kad nori atsisakyti jos pirmininko pareigų. Motyvavo tuo, jog jo darbas susijęs su komandiruotėmis po įvairias šalies vietoves. Techniko hidrotechniko išsilavinimą turintis 48 metų vyras dirba vamzdžių klojėju ryšių sistemoje. Jo pareiškimo žmonės nepatenkino, dar dvejus metus jis turės dirbti pirmininku. Dėl to A.Mašalas neišgyvena, nes žino, kad jam išvykus bendruomenė nesubyrės, juk jis turi savo aktyvo būrį.

Uliūniečiai brandina mintį statyti švyturį, kuris tiktų prie jų Svajonių laivo. Kadaise gyvenvietė turėjo medinį švyturį, bet jis metams bėgant sutrūnijo. Dabar statytų iš akmenų, nes šios statybinės medžiagos Uliūnai dar nestokoja.

Uliūnai, Panevėžio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija